Terminai

Energijai neimlus namas (angl. low energy house)
Energijai neimlus namas yra toks, kuris sunaudoja mažiau energijos nei įprastinis, tačiau daugiau nei pasyvus namas. Energijai neimliame pastate sunaudojama perpus mažiau energijos nei numatyta minimaliuose reikalavimuose.
Nėra visuotinio energijai neimlaus namo apibrėžimo, nes kiekvienoje šalyje nacionaliniai standartai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje “energijai neimliais namais” vadinami tokie, kurių energijos suvartojimas šildymui per metus neviršija 50 kWh/m².

Energijos vartojimo auditas (angl. energy audit)
Tai sistemos apžiūra, apklausa, ir energijos srautų analizė, siekiant suprasti sistemos energijos srautų dinamiką. Dažniausiai energijos vartojimo auditas atliekamas siekiant nustatyti, kokios yra galimybės sumažinti energijos prietaką į sistemą, nesumažinant sistemos veiklos rezultatų. Auditas siekia suskirstyti energijos vartojimą nuo labiausiai iki mažiausiai ekonomiškai naudingų energijos taupymo priemonių. Šalys narės galutiniams vartotojams turi užtikrinti efektyvų, nepriklausomą ir aukštos kokybės auditą.

Esamas pastatas (angl. existing building)
Esami pastatai yra pastatyti pagal senesnius energijos standartus. Duomenys, reikalingi įvertinti šių pastatų energijos suvartojimą, yra žinomi arba gali būti išmatuoti. Naujas pastatas tampa senu, kai tik priimami naujesni nacionaliniai standartai ir energijos sunaudojimo reikalavimai.

Mazutas (angl. fuel oil, heating oil)
naftos perdirbimo liekana, susidaranti atskyrus benziną, žibalą ir dyzelinius distiliatus. Tai tamsus klampus skystis, kurio tankis 890–1000 kg/m³. Apatinis naudojamosios masės šilumingumas apie 40 MJ/kg. Paprastai naudojama kurui. Mazuto markė priklauso nuo jo klampos, pliūpsnio ir stingimo temperatūrų. Gaminant naftos produktus mazutas sudaro apie 50 % pradinės naftos masės.

Biodegalai (angl. biofuel)
vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuras, pagamintas iš biomasės ir naudojamas kaip degalai vidaus degimo, dyzeliniams, Stirlingo ir kituose varikliuose, dažniausiai automobilių transporto reikmėms.

Biokuras
iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.

Biomasė (angl. biomass)
žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų biologiškai skaidoma dalis, taip pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai skaidoma dalis.

Drėgnis (angl. humidity)
Suprantamas kaip vandens kiekis procentine išraiška medžiagos masėje. Drėgnis yra labai svarbi kuro (ypač biokuro) savybė, veikianti produkto degimą ir naudingosios šilumos išsiskyrimą. Tam tikra energijos dalis sunaudojama vandens išgarinimo procese, todėl naudojant drėgnesnį kurą, išgaunamas mažėsnis kiekis energijos. 

Garo turbina (angl. steam turbine)
šiluminis variklis, turintis sukamąjį darbo ratą. Ji be tarpinių grandžių (stūmoklio, švaistiklio) sukuria sukamąjį judėjimą. Garo turbinų galia siekia net iki 1200 MW. Elektrinėse šios turbinos sujungiamos su elektros srovės generatoriumi. Garo turbinos naudojamos šiluminėse elektrinėse, elektros srovės generatoriams sukti laivuose.

kaloringumas.png

Kaloringumas (kuro kaloringumas)
Kuro charakteristika, energetinė vertė, nusako, kiek energijos gali išskirti tam tikros rūšies kuro kilogramas. Dažniausiai pasitaikantys matavimo vienetai: Kcal, t.n.e., kWh

Kietasis biokuras
iš medienos ar kitų biokuro rūšių pagaminti degūs kietieji produktai (miško bei medienos atliekos, malkos, šiaudų, linų – spalių ir kitų rūšių biologinės kilmės – žemės ūkio atliekų ir augalų naudojamų energijai gaminti), naudojami energijai gaminti.

Kompostas 
skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios puvenos (ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos) užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis.

Kontroliuojama ventiliacija su šilumos atgavimu
Ventiliacija yra būtina norint pakeisti panaudotą vidinį patalpų orą šviežiu oru iš išorės. Per vamzdžių sistemą, panaudojant elektros motorų varomus ventiliatorius, išorės oras yra įtraukiamas į vidų. Tuomet oras filtruojamas ir keliauja į šilumos keitiklį, kur pašildomas iki norimos temperatūros ir keliauja į individualias erdves (pvz.: gyvenamuosius, miegamuosius kambarius, klases, darbo vietas). Panaudotas oras iš virtuvės, vonios, tualetų yra ištraukiamas kitos vamzdžių sistemos, keliauja iki šilumos keitiklio ir iš čia pašalinamos lauk.
Vienam asmeniui reikalingas oro kiekis siekia maždaug 20-30 m3/h. Kontroliuojama ventiliacijos sistema su šilumos atgavimu yra reikalinga visiems energetiškai efektyviems pastatams. Geros šilumos atgavimo sistemos efektyvumas viršija 90%.

Naujas pastatas
Nauju pastatu laikomas naujas statinys, kuris pastatytas laikantis naujausių įstatymų ir standartų, įskaitant ir minimalius energinio naudingumo reikalavimus. Nauju pastatas laikomas tol, kol neįteisinami nauji teisės aktai ir energijos naudingumo.

Pasyvus namas
Tai pastatas, kuriame 20oC vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų. Tokie pastatai yra vadinami “pasyviais”, nes vyraujantys šilumos šaltiniai yra “pasyvūs” pvz.: saulės šiluma, šiluma skleidžiama žmonių ir prietaisų. Jei yra papildomas šilumos poreikis, jos galima gauti panaudojant kontroliuojamą ventiliacijos sistemą su šilumos atgavimu.
Pasyviame name sunaudojama labai mažai energijos – vidurio Europos sąlygomis maždaug 15 kWh/m2/metus. Bendras pastato pirminės energijos sunaudojimas neturėtų viršyti 120 kWh/m2/metus, įskaitant šildymą, vėsinimą, šilto vandens ir elektros sunaudojimą buityje.

Pasyvus šildymas
Naudojant pasyvų šildymą, didžioji šilumos dalis gaunama iš vidinių šaltinių. Pvz.: šiluma skleidžiama žmonių, prietaisų, bei saulės spinduliuotė (šilumos prietaka pro langus).

Pasyvus vėsinimas
Pasyvaus vėsinimo sistemos sumažina šilumos pritekėjimą iš išorės (pvz.: galima užstoti pastatą nuo tiesioginės saulės arba izoliuoti sienas) arba pašalina nereikalinga šilumą iš pastato pvz.: naudojant natūralią ventiliaciją.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas
Jis parodo pastato energinj naudingumą. Šalys narės turi užtikrinti, kad pastačius, parduodant ar išnuomojant pastatą, jo šeimininkai, pirkėjai ar nuomininkai galėtų gauti energinio naudingumo sertifikatą. Sertifikatas galioja nedaugiau kaip 10 metų.
Pastato energinio naudingumo sertifikate turi būti nurodomos dabartinių standartų reikšmės ir gairės, kad vartotojai galėtų palyginti ir įvertinti pastato energinį naudingumą. Prie sertifikato turėtų būti pridedamos rekomendacijos kaip padidinti energijos naudojimo efektyvumą.