Skalūnų dujos – didelė mįslė

Lietuvos galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos geriau negu daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, tačiau nežinoma, ar jas išgauti apsimokėtų ekonomiškai, ar gavyba neprieštarautų aplinkosaugos reikalavimams.

Vakar verslo finansinių konsultacijų UAB „KPMG Baltics“ pranešė paskelbusi skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, kuris rodo, jog galimybės išgauti skalūnų dujas geriau nei Lietuvoje vertinamos tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje. Pagal skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, Lenkija, Rumunija ir Ukraina turi daugiausia galimybių naudotis savo ištekliais, o Lietuvoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, nors pirminiai jų atsargų vertinimai gana geri, galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos kur kas prasčiau. Palankiausiai KPMG ekspertai vertina Lenkijos ir Rumunijos telkinius.

Pirminiais vertinimais, Lietuvoje skalūnų dujų telkiniai yra maždaug 2 km, o Lenkijoje – apytikriai 4 km gylyje.

Abejotinos prognozės

Apie galimybę Lietuvoje išgauti skalūnų dujas pirmasis prakalbo Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris pareiškė, kad jų ištekliai galėtų tenkinti krašto dujų poreikius 30-50 metų. „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius LŽ patvirtino, kad iš nepriklausomo šaltinio – „Datamonitor, Gas and Power Fundamentals Outlook: Europe“ 2010 metų pranešimo – buvo paimta ir gamtinių dujų poreikio Lietuvoje prognozė – neva 2030 metais šalyje bus naudojama 4,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, palyginti su dabar naudojamais maždaug 3 mlrd. kubinių metrų.

„Veikiausiai šią informaciją pateikė Energetikos ministerija 2010 metų balandį“, – LŽ sakė R.Kasperavičius. Jis pripažįsta, kad netgi neatsižvelgiant į emigracijos mastą apie kokias nors investicijas į gamtinėms dujoms imlios Lietuvos pramonės plėtrą bent kol kas nekalbama, todėl tokios gamtinių dujų poreikio prognozės gali kelti abejonių.