Protingai eksploatuojant šilumos ūkį galima gerokai sumažinti sąnaudas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas atsakė į žurnalo „Mokslas ir technika“ užduotus klausimus apie šilumos ūkį.

Iš ko susidaro mokėjimai už šilumą šildymui daugiabučiuose gyvenamuose namuose? Kas nustato šilumos kainą?

Mokėjimai už šilumą šildymui (Lt/mėn.) susidaro iš suvartotos šilumos kiekio (kWh/mėn.) padauginto iš šilumos kainos (ct/kWh)

Šilumos kaina – tai šilumos tiekimo bendrovėms nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh). Šias kainas įmonėms, vadovaujantis „Šilumos kainų nustatymo metodika“, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, įvertinus kuro kainas.

Pasak Vytauto Stasiūno, šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos, todėl tuose Lietuvos miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas vietinis biokuras, prasidėjusį šiųmetinį šildymo sezoną prognozuojama vidutinė šilumos kaina yra apie 20 ct/kWh, su 9 % PVM, (nuo 18 iki 25 ct/kWh). Panašios kainos bus tokiose įmonėse, kaip Molėtų šiluma, Ignalinos šilumos tinklai, Utenos šilumos tinklai, Varėnos šilumos tinklai, Širvintų šiluma, Plungės šilumos tinklai, Šilutės šilumos tinklai, Tauragės šilumos tinklai, Šilalės šilumos tinklai, Radviliškio šiluma, Mažeikių šilumos tinklai ir t.t.

Tuo tarpu miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos – šilumos kaina šiemet sieks vidutiniškai 29 ct/kWh, su 9 % PVM, (nuo 26 iki 34 ct/kWh). Tai liečią tokias įmones, kaip  Vilniaus energija, Kauno energija, Fortum Joniškio energija, Nemenčinės komunalininkas,  Prienų energija, Šalčininkų šilumos tinklai, Druskininkų šiluma, Anykščių šiluma, Visagino energija, Palanga šiluma, Telšių šiluma, Balterma ir ko ir t.t.

Palyginimui reiktų pasakyti, kad patalpas šildant elektra reikalingas tas pats šilumos kiekis kWh, tačiau skiriasi pačios energijos kaina – elektros 1 kWh kaina yra apie 50 ct/kWh, o centralizuotai tiekiamos šilumos – apie 28,0 ct/kWh, todėl šildytis elektra yra daugiau kaip dvigubai brangiau.

Nuo ko priklauso suvartojamos šilumos kiekis?

Kaip teigia Vytautas Stasiūnas, šilumos suvartojimas per mėnesį daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui priklauso nuo tų pastatų būklės. Lietuvoje daugiabučius namus pagal suvartojamą šilumos kiekį galima suskirstyti į VI kategorijas:

Į I kategoriją įeina daugiabučiai, suvartojantys mažiausiai šilumos. Tai naujos statybos, apšiltinti, modernizuoti namai ir namai su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita. Tokių Lietuvoje, deja, yra vos tik 3 proc. Juose buto 1 m2 šildymui per mėnesį sunaudojama tik apie 9 kWh/ m2 šilumos. Už 60 m2 ploto buto apšildymą šeimininkai moka apie 151 Lt/mėn.

Daugiausiai, net 70 proc. visų Lietuvoje esančių daugiabučių, sudaro IV kategorijos namai. Tai daugiabučiai, pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, su senomis nesubalansuotomis vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis, dalikliai individualiai šilumos apskaitai neįrengti, karšto vandens suvartojimą deklaruoja patys gyventojai. Juose buto 1 m2 šildymui per mėnesį sunaudojama apie 21 kWh/ m2 šilumos. Už 60 m2 ploto buto apšildymą šeimininkai moka apie 353 Lt/mėn.

Prasčiausiai, VI kategorijai, priklauso daugiabučiai namai, suvartojantys labai daug šilumos. Tai dažniausiai senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai. Juose buto 1 m2 šildymui per mėnesį sunaudojama 35 ir daugiau kWh/ m2 šilumos. Už m2 ploto buto apšildymą šeimininkai moka apie 588 Lt/mėn ir daugiau.

Taigi, anot Vytauto Stasiūno, skirtumas tarp I ir VI kategorijos namų didžiulis. Mokėjimai už šilumą skiriasi  4 ar net daugiau kartų.

Pavyzdys:

2013/2014 m. šildymo sezono metu labiausiai paplitusio 60 m2 ploto V kategorijos buto šildymas neapšiltintame 1959-1992 m. statybos laikotarpio daugiabučiame name kainuos:

1. Miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra gamtinės dujos, tokio buto šildymas per mėnesį kainuoja apie 435 Lt:

~25 kWh/m2 x 60 m2 x 29,0 ct/kWh = 435 Lt/mėn.

[25 kWh/m2 – tai vidutinis šilumos suvartojimas per šešis pilnus mėnesius. Atskirais mėnesiais šilumos suvartojama skirtingai, priklausomai nuo šildymo trukmės per mėnesį bei lauko oro temperatūros. Spalį suvartojama ~9 kWh/m2 (~157 Lt/mėn.), lapkritį ~20 kWh/m2 (~348 Lt/mėn.), gruodį ~27 kWh/m2 (~470 Lt/mėn.), sausį ~33 kWh/m2 (~ 574 Lt/mėn.), vasarį ~27 kWh/m2 (~470 Lt/mėn.), kovą ~19 kWh/m2 (~331 Lt/mėn.), balandį ~6 kWh/m2 (~104 Lt/mėn.]

2. Miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra vietinis biokuras, tokio buto šildymas per mėnesį kainuos apie 300 Lt:

~25 kWh/m2 x 60 m2 x 20,0 ct/kWh = 300 Lt/mėn.

[25 (kWh/m2) – tai vidutinis šilumos suvartojimas per šešis pilnus mėnesius. Atskirais mėnesiais šilumos suvartojama skirtingai, priklausomai nuo šildymo trukmės per mėnesį bei lauko oro temperatūros. Spalį suvartojama ~9 kWh/m2 (~108 Lt/mėn.), lapkritį ~20 kWh/m2 (~240 Lt/mėn.), gruodį ~27 kWh/m2 (~324 Lt/mėn.), sausį ~33 kWh/m2 (~396 Lt/mėn.), vasarį ~27 kWh/m2 (~324 Lt/mėn.), kovą ~19 kWh/m2 (~228 Lt/mėn.), balandį ~6 kWh/m2 (~72 Lt/mėn.]

Beje, prastos būklės pastatų dideles sąskaitas gaunantiems gyventojams, norintiems sumažinti mokėjimų naštą atsiskaitant už šilumą tik šildymo sezono metu, šilumos tiekimo įmonės siūlo šiuos mokėjimus išdėstyti tolygiai per visus metus. Tokiu būdu vietoj vidutiniškai 420 Lt/mėn. (tik šildymo sezono metu), galima mokėti apie 215 Lt/mėn. mokant kiekvieną metų mėnesį. Tokiu būdu atsiskaityti už šilumą gali ir kiti gyventojai. Tokiu principu atsiskaito daugumos Europos Sąjungos šalių gyventojai.

Kaip šiemet reikės mokėti už karštą vandenį?

Karštas vanduo – tai geriamas vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, naudoja buities reikmėms vien tik požeminį geriamąjį vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8C. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52 oC temperatūros. Vieno kubinio metro vandens pašildymui iki 52C reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Pavyzdys:

 2012/2013 m. šildymo sezonui vidutinė 1 m3 vandens pašildymo kaina Lietuvoje: 51 kWh x 28,0 ct/kWh = 14,28 Lt/m3, su PVM;

Vidutinė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Lietuvoje yra apie 6,00 Lt su PVM (skirtinguose miestuose svyruoja nuo 3,00 iki 9,00 Lt/m3 su PVM).

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už karštą vandenį moka:

– su karšto vandens tiekėju karšto vandens vidutinė kaina (ŠTVT nurodytas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas) yra apie23,54 Lt/m3;

– be tarpininko – karšto vandens tiekėjo karšto vandens vidutinė kaina, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal butuose įrengtų geriamojo vandens skaitiklių rodmenų ataskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas) yra apie 20,28 Lt/m3;

Užtikrinant, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas ir namo vidaus vamzdynuose pastoviai turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre prie karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui (20-23 °C temperatūros palaikymui).

Šiluma, suvartota karšto vandens temperatūros palaikymui bei vonios patalpų sanitarinių sąlygų užtikrinimui („gyvatukui“), taip pat šildo daugiabučius namus, todėl šildymo sezono metu reikia mažiau šilumos patiekti į šildymo prietaisus.

Remiantis Lietuvos energetikos ministro įsakymais, šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia visų daugiabučių namų (apie 17 tūkst.) butams sąskaitas (apie 700 tūkst.) už šilumą, suvartotą šildymui, karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį, kuris atspindi daugiabučio namo atitvarų ir šildymo/karšto vandens sistemų būklę, šių sistemų priežiūros kokybę.

Kaip teigia Vytautas Stasiūnas, norint pagaminti 1 kWh centralizuotai tiekiamos šilumos, reikia sudeginti apie 100 gramų kuro (skaičiuojant naftos ekvivalentu). Diegiant naujas technologijas šilumos gamyboje, šis rodiklis nuo 1996 m. iki 2012 m. Lietuvoje sumažėjo nuo 101,70 iki 93,61 gramų, todėl šilumos tiekimo įmonės tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti kasmet sunaudoja apie 71 tūkst. tne (tūkstančių tonų naftos ekvivalentu) kuro mažiau ir vien tik dėl to kasmet sutaupo apie 106 mln. Lt vartotojų lėšų.

Ką reikia daryti, kad iš esmės sumažėtų Lietuvos gyventojų mokėjimai už šilumą?

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, būtina įgyvendinti keturis pagrindinius projektus:

1. Pervesti Vilniaus, Kauno ir kitų likusių įmonių (Fortum Joniškio energija, Nemenčinės komunalininkas,  Prienų energija, Šalčininkų šilumos tinklai, Druskininkų šiluma, Anykščių šiluma, Visagino energija, Palanga šiluma, Telšių šiluma, Balterma ir ko ir kai kurių kitų) šilumos gamybos šaltinius nuo gamtinių dujų  prie daug pigesnio vietinio biokuro ir sumažinti šilumos kainą iki 20 ct/kWh;

2. Subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengti termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, įrengti karšto vandens antimagnetinius skaitiklius, įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir valdymo sistemą, įgalinančią vienu metu nuskaityti įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų, butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal faktiškai suvartotą šilumą ir karštą vandenį pateikti sąskaitas kiekvienam butui. Tai galima atlikti nelaukiant viso pastato išorinių atitvarinių konstrukcijų renovacijos proceso, nes šių inžinerinių sistemų modernizavimas pareikalauja santykinai nedaug lėšų ir duoda ženklius sutaupymus

3. Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučių gyvenamųjų namų išorines atitvaras pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

4. Tinkamai prižiūrėti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, užtikrinant tolygų patalpų šildymą ir palaikant optimalų ekonomišką režimą.

O ar turime kokių konkrečių teigiamų pavyzdžių?

Pavyzdžiui, atnaujinus iki 1992 m. daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą – ją subalansavus, ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengus termostatinius ventilius ir šilumos kiekio apskaitos daliklius, įrengus karšto vandens antimagnetinius skaitiklius, įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo ir valdymo sistemą mokėjimai už šilumą tokių namų gyventojams sumažėtų nuo ~353 Lt/but./mėn. iki ~252 Lt/but./mėn., t.y. ~101 Lt/but./mėn. Tai įrodyta atlikus Vilniaus miesto visų daugiabučių namų šilumos suvartojimo analizę. Daugiabučių faktinį šilumos patalpų šildymui vartojimą ir interaktyvų Vilniaus miesto faktinio energijos vartojimo žemėlapį galite matyti internete:  www.vilnius.lt , skiltyje „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“.

Daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas (modernizavimas) kainuoja apie 40-60 Lt/m2, priklausomai nuo šildymo sistemos esamos būklės ir tipo.

Atnaujinus (modernizavus) daug šilumos vartojantį daugiabutį gyvenamąjį namą (atitvaras ir šildymo sistemą) ir šilumos gamybai naudojant vietinį biokurą, mokėjimai už šilumą gyventojams sumažėtų nuo ~420 Lt/but./mėn. iki ~108 Lt/but./mėn. Būtent tiek vidutiniškai dabar moka naujai pastatytų ir atnaujintų (modernizuotų) Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, besišildantys biokuru.

Per pastarąjį laikotarpį gyvenamuosiuose namuose įrengus automatinius šilumos punktus, palaikančius patalpose reikiamą temperatūrą, pavyko optimizuoti šilumos sąnaudas ir apsisaugoti nuo jos paleidimo vėjais, ypač – pereinamųjų sezonų kaitos metu.

Tai leidžia kasmet sutaupyti apie 10 mln. Lt.

Taip pat nuo 1991 m. iki 2012 m. buvo pakeista senų ir įrengta naujų apie 560 km vamzdynų (apie 24 proc.) Tai leido sumažinti šilumos tiekimo nuostolius tinkluose nuo 32,3 proc. iki 16,1 proc. Dėl to kasmet sutaupoma apie 300 mln. Lt.

Dar apie 150 mln. Lt – kiekvienais metais leidžia gauti jau suvartojama šilumos gamybai vietoje brangių gamtinių dujų daugiau nei 27 proc. daug pigesnio biokuro dalis. Iš viso šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos ūkį leidžia vartotojams kasmet sutaupyti virš 500 mln. Lt.

Nors kasmet šilumos ūkiui modernizuoti šilumos tiekimo įmonės skiria daug investicijų, bet visiškai akivaizdu ir kitkas: be savivaldos pritarimo ir ES struktūrinės paramos šilumos tiekimo įmonės negali pasiekti užsibrėžtų tikslų, kurie sumažintų gyventojų išlaidas šildymui.

Ar mūsų šalis turi įsipareigojimų naudoti atsinaujinančius energijos išteklius?

Jau turbūt nereikia niekam įrodinėti, kad naudoti brangų iškastinį kurą (gamtines dujas, naftą, anglis) yra nenaudinga. Lietuva praktiškai tokio kuro neturi. O jį mums parduodančios šalys, pajutusios monopolinę situaciją, gali kelti ir kelia kainas iki neregėtų aukštumų.

Todėl Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, prioritetu laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Lietuvai jau yra įsipareigojusi ES, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame 2020 m. balanse sudarytų ne mažiau nei 23 proc.

Toks įsipareigojimas atsispindi ir Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, kurioje planuojama 2020 m. bent 85 proc. šilumos CŠT sektoriui pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių daugiausiai naudojant biomasę.

Iki tų pačių metų taip pat turi būti įrengtos biomasės elektrinės, kurių bendra galia turėtų siekti 224 MW. Tuomet per metus gamybos apimtys siektų 1223 GWh žaliosios elektros.

Tai ambicingi, bet įgyvendinami planai. Kito kelio mūsų šalies energetinis ūkis neturi.