Pradedama SGD terminalo eksploatacija

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje projektas įgyvendintas laiku, o kainavo – pigiau, nei planuota. Šiandien, gruodžio 3 d., skelbiama oficiali SGD terminalo veiklos pradžia.

Projekto įgyvendinimo pradžioje Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 3-iąją Lietuva turėjo įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo – diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius.

 „Tai, kad toks didelis sudėtingas projektas kaip SGD terminalas įgyvendintas sklandžiai ir laiku, tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva turi kompetencijos įgyvendinti šalies ir regiono energetinę nepriklausomybę didinančius projektus“, – kalbėjo SGD terminale šiandien apsilankęs energetikos ministras Rokas Masiulis.

 SGD terminalo projektas buvo įgyvendintas netgi keliomis dienomis anksčiau, o jo kaina – mažesnė, nei planuota iš pradžių. Įrengiant SGD terminalą, jo infrastruktūrą ir jungtį pavyko sutaupyti apie 100 mln. Lt.

 „Šiuo metu visa terminalo sistema veikia tinkamai, į gamtinių dujų sistemą perduota jau apie 20 mln. kubinių metrų dujų. Gruodį planuojama, jog atvyks pilnas komercinis krovinys ir pradėsime nuolatinį dujų tiekimą į gamtinių dujų sistemą. Šiuo metu svarbiausia tinkamai pasiruošti 2015 metų pradžiai, kai prasidės komercinė veikla, ir kad užtikrintume sklandžią terminalo operacijų veiklą“, – sakė Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“, kuriai valstybė patikėjo realizuoti SGD terminalo projektą, generalinis direktorius.

 AB „Klaipėdos nafta“ vadovas padėkojo Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, energetikos ministrui Rokui Masiuliui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, institucijoms, kurios prisidėjo, kad SGD terminalo projektas būtų įgyvendintas greitai ir sėkmingai, SGD terminalo projekto įgyvendinimo komandai bei žiniasklaidos atstovams, kurie padėjo skaidriai viešinti projekto įgyvendinimą. 

 Artimiausiuose SGD terminalo planuose – tiekti dujas į Lietuvos perdavimo sistemą, perkrauti jas į mažesnius laivus, gabenančius dujas. O po poros metų turėtų būti įkurtas SGD paskirstymo centras, kuris pasiūlys dujų vartotojams ne tik jūroje, bet ir sausumoje.

 „Lietuvoje formuojasi SGD kompetencijų centras. Mūsų žmonių ir įmonių patirtis gali būti panaudota ne tik energetinei nepriklausomybei užtikrinti, bet ir naujoms paslaugoms teikti. Suskystintosios dujos gali būti tiekiamos kaip kuras tiek laivams, tiek sausumos transportui – matome, kad rinkoje yra tokių paslaugų poreikis. Be to, automobiliniais dujovežiais suskystintosios dujos gali būti nugabentos į tokius miestus, kurių nepasiekia dujų vamzdynas, ir ten naudojamos šildymui“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.

 Tokios papildomos paslaugos prisidės prie aplinkos tausojimo (bus naudojamas aplinką mažiau teršiantis kuras), be to, mažins SGD terminalo išlaikymo kaštus.
AB „Klaipėdos nafta“ planuoja SGD paskirstymo stotį pastatyti iki 2016 m. pabaigos. Šiuo metu projektas yra planavimo stadijos.

 SGD laivas-saugykla „Independence“ į Klaipėdos uostą įplaukė spalio 27 d., o nuo lapkričio 15 d. pradėti tiekti pirmieji dujų kiekiai į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Tokiu būdu Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių užsitikrino alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Tačiau ši alternatyva sukurta ne tik sau, bet ir regionui.

Kartu su terminalo įrengimu vyksta svarbūs pokyčiai ir visoje Lietuvos bei regiono dujų rinkoje. Dar šių metų viduryje maždaug penktadaliu sumažėjo dujų kaina buitiniams vartotojams. Visai neseniai Lietuvos rinkoje per biržą dujų įsigijo vartotojas Estijoje.

„Nuo gruodžio pradžios pradėjome dujas transportuoti Estijos kryptimi, iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Šis faktas kartu su terminalo komercinio eksploatavimo pradžia yra reikšmingas žingsnis regioninės integracijos bei vieningos Baltijos šalių dujų rinkos įkūrimo link“, – sakė Saulius Bilys, Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Faktai apie SGD terminalą:

• Klaipėdos SGD terminalą sudaro 450 m ilgio krantinė, 18 km jungiamasis dujotiekis ir 170 tūkst. kub. m talpos laivas-saugykla „Independence“. Toks dydis pasirinktas dėl vyraujančio pasaulyje dujovežių dydžio (130-150 tūkst. kubinių metrų). 170 tūkst. kub. m talpos laivas yra standartinis naujų laivų-talpyklų dydis. 

• Tokio dydžio laivai tampa standartu dėl kelių svarbių faktorių. Pirma, SGD tiekimo sąnaudos dėl masto ekonomijos į didesnį laivą-talpyklą yra apie 40 proc. mažesnės, palyginti su mažesniais laivais-talpyklomis. Antra, didesnės talpos terminalas leidžia gerokai ilgiau užtikrinti visos dujų rinkos poreikius be papildymo suskystintosiomis gamtinėmis dujomis. Trečia, gerokai didesnio laivo-talpyklos kaina yra tik 10-15 proc. didesnė nei mažesnių.

 • SGD terminalo pajėgumas (iki 4 mlrd. kub. m per metus) pasirinktas pagal visos Lietuvos dujų suvartojimą šalčiausią metų parą – 11 mln. kub. metrų per parą. Jeigu šis pajėgumas būtų mažesnis, terminalas neužtikrintų tiekimo saugumo. Kitaip tariant, nutrūkus dujų tiekimui vamzdynu, terminalas negalėtų patenkinti visų Lietuvos poreikių.

 • Projektas įgyvendintas finansuojant Europos investicijų bankui bei Šiaurės investiciniam bankui.  Laivo-saugyklos su įgula bei aptarnavimu nuoma 10-čiai metų siekia 1,8 mlrd. Lt. Infrastruktūros įrengimo kaina – 350 mln. Lt, t. y. 100 mln. Lt mažiau nei planuota.

 • 2012 m. lapkritį Europos Komisijos užsakymu parengtas SGD tiekimo Baltijos jūros regione tyrimas, kuris rodo, kad SGD terminalui Lietuva pasirinko geriausią technologinį sprendimą, kuris atitinka regioninio SGD terminalo parametrus, o terminalo kaštai yra mažiausi palyginti su Latvijos, Estijos ir Suomijos terminalais. Projektas įgyvendintas per rekordinį laiką – 3,5 metų. 

 • SGD terminalo projektą įgyvendino ir terminalą eksploatuoja AB „Klaipėdos nafta“. Valstybei priklauso 72,32 proc.  „Klaipėdos naftos“ akcijų.