NAUJOJI RENOVACIJOS TVARKA IŠJUDINS LEDUS?

Jau dvi vyriausybės bandė iš mirties taško išjudinti vis stringantį daugiabučių namų renovacijos procesą. Nors pinigų tam valstybė turi, tačiau susitarti su gyventojais ir apvilkti daugiabučius namus kailiniais, kai butuose termometro stulpelis vos siekia 16 laipsnių, atrodo, „misija neįmanoma“. Naujoji vyriausybė pareiškė, kad jai pavyks tai, ko negalėjo padaryti kitos, ir dar šiemet bus renovuoti ne pavieniai, o bent 500 namų. Tad kokia tvarka išjudins ledus? Gal tam bus naudinga geroji jau atsinaujinusių daugiabučių namų patirtis…

KOZIRIAI PEREINA Į SAVIVALDYBIŲ RANKAS

ignalina_ilgas.png

Nesulaukę gyventojų sąmoningumo, politikai nusprendė renovacijos klausimus perduoti į savivaldybių rankas. Vadovaudamosi Seime priimtomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis, savivaldybės nuo šiol galės įpareigoti neefektyviai šilumą vartojančio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus per dvejus metus rekonstruoti pastato šildymo bei karšto vandens sistemas ir atlikti kitus namo atnaujinimo darbus, leidžiančius taupyti šilumą. Tam, kad nekiltų papildomų klausimų, nuspręsta – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys, o prireikus pakoreguos maksimalias šilumos suvartojimo normas. Jos bus taikomos tiems daugiabučiams namams, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai, spręs speciali Vyriausybės įgaliota agentūra. Taigi pagrindinis pasikeitimas – būsto savininkams patiems nebereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų, ši našta perleidžiama specialioms savivaldybių įmonėms, o savivaldybės, įvertinusios pastatų būklę, pačios galės pradėti rengti energinio efektyvumo didinimo programas. Beje, jas galima bus taikyti ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir kitos paskirties pastatams, inžineriniams tinklams ir t. t.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad naujoji tvarka pagaliau išjudins mirties taške įstrigusią perpučiamų daugiabučių namų renovaciją. „Viskas gerai, valstybė juda teisinga kryptimi, Vyriausybė, ačiū Dievui, suprato, kad kai pati nesusitvarko – sprendimus reikia perleisti savivaldybėms, – tvirtina R. Malinauskas. – Ačiū Dievui, kad ši Vyriausybė dar tiki savivaldybėmis ir bendru darbu, nes tik taip galima kur kas daugiau pasiekti. O mes įrodysime, kad tikrai galime renovaciją pajudinti iš pagrindų.“

PIRMENYBĖ PATIEMS NEEFEKTYVIAUSIEMS

Vasario viduryje savivaldybės Vyriausybei pateikė neefektyviausiai šilumą vartojančių namų sąrašus. Kriterijai, kuriais vadovaujasi savivaldybės ir pagal kuriuos atrenkami renovuotini pastatai, yra keli. Pirmiausia namas turi būti pradėtas statyti iki 1993 m., jo šilumos energijos sąnaudos turėtų viršyti 150 kWh/kv. m per metus, o pastatams atnaujinti negali būti taikoma jokių apribojimų, t. y. jie negali stovėti saugomose teritorijose, būti priskirti kultūros paveldui ir pan. Taip pat pastate turi būti daugiau kaip 10 butų. „Daugiabučiame name gyvenantys broliai, pusbroliai ar kitos „asmeninės“ priežastys negali būti lemiamas balsas, sprendžiant, kuriam namui labiausiai reikia renovacijos, – pabrėžia Savivaldybių asociacijos prezidentas. – Tai lemia tik suvartojamas šilumos kiekis pagal namo plotą, išvedant, skaičiuojant, analizuojant ir t.t.“

R. Malinauskui antrina ir renovacijos procesą pagal naująją tvarką jau pradėjusios Ignalinos meras Bronis Ropė. Jis, dar 2012 m. rengiant programą, atrinko 53 daugiausia energijos suvartojančius daugiabučius namus, parengė jiems energinio naudingumo sertifikatus ir investicijų planus. 75 proc. atrinktos grupės pastatų dabar priskiriami žemiausiai E energinio naudingumo klasei, kita dalis (25 proc. atrinktos grupės pastatų) – D energinio naudingumo klasei. Beje, būtent Ignalinos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje savo iniciatyva ėmėsi atnaujinti daugiabučius namus, ji ir pasiūlė modelį, kuriam 2012 m. rugpjūtį pritarė Vyriausybė. Jis išsiskyrė tuo, kad renovaciją ėmė vykdyti ne gyventojai, o savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Ignalinos mero teigimu, pasinaudojus Probleminių teritorijų plėtros programa, jau dabar Ignalinoje baigti renovuoti devyni daugiabučiai namai, baigiami dar šeši.

„Daugumos atrinktų renovacijai namų netvarkinga elektros izoliacija, gaisrinė sauga, prasta apsauga nuo triukšmo, apgailėtina inžinerinės įrangos būklė, nesandarūs šilumos požiūriu stogai, langai, balkonai, rūsiuose kaupiasi drėgmė, pelėsiai ir pan., – vardija B. Ropė. – Po renovacijos tikimasi pasiekti aukštus B ar bent jau C klasės reikalavimus. Vidutinis faktinis šilumos suvartojimas šiuose namuose yra 191 kWh/kv. m per metus, o kituose miestuose daugiabučiai namai sunaudoja apie 123 kWh/kv. m, todėl po renovacijos tikėtinas šilumos energijos sutaupymas sudarytų apie 62 procentus.“

GYVENTOJŲ KIŠENĖS NEPATUŠTĖS

Naująją renovacijos programą sugalvojusi ir priėmusi Vyriausybė tvirtina, kad dėl jos gyventojų kišenėse neims švilpauti vėjai. Šiuo metu valstybė kompensuoja trečdalį investicijų į energiją taupančias priemones kainos (ateityje ją planuojama didinti iki 40 proc.), o neturintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti renovacijai reikiamą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Beje, gyventojams nebereikės krapštyti pinigų pirminiam finansiniam įnašui investiciniams ir techniniams projektams, renovacija visiškai nekainuos socialiai remtiniems žmonėms, o organizacinius ir kreditinius įsipareigojimus bei projektų įgyvendinimo riziką ant savo pečių perims savivaldybės. Be to, gyventojams patiems nereikės imti ir banko paskolų, tuo turės pasirūpinti darbus administruojančios bendrovės.

Naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ne kartą tvirtino, kad dauguma gyventojų apskritai nepatirs papildomų išlaidų, nes mėnesinė įmoka už šildymą ir paskolą neturėtų viršyti šiuo metu gyventojo mokamos šildymo sumos, o išlaidos už renovaciją būtų susigrąžintos per mokesčius už šildymą. T. y. renovuoto namo gyventojai galėtų už šildymą mokėti gerokai mažiau, bet jų sąskaitos kol kas sumažės tik šiek tiek (planuojama apie penktadalį), nes didesnioji už šildymą sutapytų lėšų dalis keliautų paskolai padengti. Taip pagal naują tvarką už renovaciją mokės tas, kas gyvens bute, t. y., pardavus nekilnojamąjį turtą, mėnesio paskolos grąžinimo mokestį toliau mokės naujasis savininkas.

ignalina_platus.png

Realią naujosios tvarkos naudą gyventojams patvirtina ir Ignalinos meras, kaip pavyzdžius pateikdamas jau renovuotų namų gyventojų atsiliepimus. „Gyventojai pamatė renovacijos naudą, pagerėjusią atnaujintų namų gyventojų gyvenimo kokybę, sumažėjusias sąskaitas, – tvirtina B. Ropė. – Galiu pasakyti, dėl realių pavyzdžių dabar atsirado daugiau norinčiųjų atnaujinti savo būstą. Todėl savivaldybė ir ėmėsi iniciatyvos dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje.“

BE GYVENTOJŲ SUTIKIMO RENOVUOTI NEPAVYKS

Nors savivaldybės ir perėmė daugumą darbų, vis dėlto tik nuo gyventojų noro gyventi šilčiau ir gražiau priklausys, ar jų namas bus renovuotas. Daugiabučio namo butų savininkai turi aktyviai dalyvauti susirinkimuose ir apsispręsti dėl renovacijos, tam turi pritarti daugiau kaip pusė namo gyventojų. „Tam, kad jo daugiabutis namas būtų renovuotas, žmogui padaryti reikia visiškai nedaug, – šypsosi Savivaldybių asociacijos prezidentas R. Malinauskas. – Pirmiausia jam reikia norėti, tada lieka tik du kartus pakelti ranką balsuojant už renovaciją per namo bendrijos susirinkimą. Taigi reikia nesipriešinti ir stengtis pajusti malonumą.“

Savivaldybių asociacijos prezidentui iš dalies pritaria ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų vadovas Juozas Antanaitis. „Gyventojo norai svarbūs, tačiau pagrindinis asmuo, įgyvendinant modernizavimo programą, išlieka būsto valdytojas – bendrijos pirmininkas, valdyba, jungtinės veiklos atstovas arba administruojanti įmonė. Žiūrint, kokia pasirinkta namo valdymo forma, – įsitikinęs J. Antanaitis. – jie privalo organizuoti susirinkimus ir spręsti, kokius klausimus susirinkimų metu kelti. Taigi nuo tų žmonių pasirengimo, noro ar nenoro taip pat daug kas priklauso. Tokiu atveju renovacijos gali norėti kad ir šimtas procentų namų savininkų, bet jei vienas bendrijos pirmininkas nenorės, nieko nebus. Jis paprasčiausiai nešauks susirinkimo ir renovacija gali užstrigti. Todėl ypač svarbu dirbti su bendrijų pirmininkais, juos šviesti.“

Kita problema – socialiai remtini asmenys, kuriems vienodai, ar namas bus renovuotas, ar ne – jų šildymo išlaidas visiškai kompensuoja valstybė. Tad, jei, be socialiai remtinų žmonių, yra dar keli skeptiškai nusiteikę gyventojai, renovacija daugiabučiui namui gali tapti nepasiekiama. Atsižvelgdama į savivaldybių ir gyventojų nuogąstavimus, Vyriausybė ketina mesti dar vieną kozirį, skirtą kovoti su apsileidusiais socialiai remtinais asmenimis: žadama nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kas priešinsis būsto atnaujinimui. T. y. nesipriešinantieji būsto atnaujinimui ir toliau galės nemokėti už šildymą ir karštą vandenį, o prieštaraujantieji patys turės apmokėti visas komunalinių paslaugų sąskaitas. Tiesa, Ignalinos meras B. Ropė nusiteikęs optimistiškai: „Anksčiau, kai Ignalinoje dar nebuvo renovuotas nė vienas daugiabutis namas, gyventojai į šį reikalą žiūrėjo gana atsargiai, bet po to pamatė, kad nauda tikra, ir patys ėmė rodyti iniciatyvą, todėl problemų dėl nepritarimo renovacijai beveik neiškyla.“

NAMO RENOVACIJOS ŽINGSNIAI

Visi kalbinti pašnekovai pripažįsta – pasakyti, kaip renovuoti daugiabutį namą ir kokia turėtų būti darbų seka – ar pirmiausia šiltinti, tada keisti langus ir tik vėliau keisti duris – pasakyti sunku. Apie kiekvieną namą reikėtų kalbėti atskirai, nes visi turi skirtingų problemų, todėl ir darbų paketas skiriasi. Kokios sekos turi būti laikomasi renovuojant konkretų namą, paprastai nurodoma tokiam namui parengtame investiciniame plane. Jame išdėstomi būtini atlikti darbai, lėšų poreikis, bendra projekto vertė ir kt. Gyventojams šie planai pristatomi susirinkimų metu, jie gauna visą informaciją apie savo namą ir numatytus darbus. Tiesa, visi kaip vienas pašnekovai sutaria dar vienu klausimu – renovuojant geriausia spręsti ne pavienes problemas, o atnaujinti pastatą iš pagrindų ir kompleksiškai.

ignalina_dvi.png

„Kaip mechanikas, galėčiau pasakyti: kai važinėji senu kledaru, geriausia jį iš karto suremontuoti taip, kad būtų kaip naujas, – tvirtina R.Malinauskas. – Taigi didžiausias efektas gaunamas tada, kai apšiltinamos namo sienos, pamatai, langai, balkonai ir stogas. o jei norima dar geresnių rezultatų – reikia kalbėti ir apie modernius elektrą taupančius liftus, lemputes, naujus laidus, vamzdynus, šilumos mazgus ir t. t.“ Tiesa, kai kurie šių dalykų valstybės finansuojami nebus, todėl gali būti daromi tik žmonių sąskaita. Beje, nuo pačių gyventojų priklauso ir kokias medžiagas renovacijai naudoti, ir kokius gamintojus rinktis. „Gyventojams pateikiami keli variantai, jie patys nusprendžia, ar nori šiltinti polistirenu, ar nori, pavyzdžiui, kvėpuojančių medžiagų. Pastarosios yra maždaug penktadaliu brangesnės. s. Bet renkasi patys gyventojai“, – tvirtina R. Malinauskas.

Jam antrina ir prieš trejus metus renovuoto Alytaus penkiaaukščio namo pirmininkas Marius Grišmanauskas.  „Pirmiausia suorganizavome susirinkimą, tada buvo paruoštas investicinis projektas, techninis projektas, po to – techninė priežiūra, rangos konkursas. rangos konkurse viskas ir buvo numatyta: sienų, stogo, rūsio perdangos apšiltinimas, langų keitimas ir t. t., – vardija M. Grišmanauskas. – Na, o kalbant apie medžiagas, mes, pavyzdžiui, namą šiltinome polistirenu. Paskelbėme konkursą toms medžiagoms, kuriomis norėjome apšiltinti. o pasirinkimas buvo paprastas – gyventojams pateikiau visas alternatyvas ir kainas: šiltiname polistirenu, akmens vata ar įrengiame vėdinamą fasadą? Akmens vata buvo du kartus brangesnė nei polistirenas, tad pasirinkome ekonomišką ir praktišką variantą.“ Pasak jau ketvirtą dešimtį skaičiuojančio, bet renovuoto daugiabučio namo pirmininko, renovavus jų namą, šildymo sąskaitos sumažėjo maždaug 60proc., tad gyventojai naudą tikrai pajuto.

Dėl terminų – daugiabučio namo renovacijos darbai trunka įvairiai – nuo kelių mėnesių iki metų. „Žinoma, pats namas pasikeičia tiek vizualiai, tiek energijos suvartojimo prasme, – tvirtina Ignalinos meras. – Pasirinkus kapitalinio remonto pavyzdį, paprastai apšiltinamas stogas, pakeičiami visi langai, balkonų ir lauko durys, apšiltinama cokolinė namo dalis ir sienos, rekonstruojamos šildymo, šalto ir karšto vandens, nuotekų sistemos.“ Mero teigimu, jau renovuotų namų gyventojai džiaugiasi, nes už šildymą moka bene perpus mažiau nei anksčiau, o pridėjus paskolos grąžinimo dalį, mokėjimo suma panaši į buvusią, tačiau pagrindinis rezultatas – atnaujintas ir gražus namas, kuriame gera gyventi.