Namų ūkių poreikiams tenkinti sunaudojama 31 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos kiekio

Statistikos departamentas 2011 metais išleido statistinį leidinį „Energijos suvartojimas namų ūkiuose 2009“. Išsamiame statistiniame leidinyje pateikiami duomenys apie būstų Lietuvoje charakteristikas , kiek ir kokios energijos sunaudojama juose, už kokią energiją apmokėti gyventojai išleidžia daugiausiai lėšų.

Šis leidinys – pirmasis ir naujausias tokio ruožto leidinys, leidžiantis aiškiau pažvelgti į šalies padėtį per gyvenamojo būsto ir energijos suvartojimą jame prizme.

Namų ūkiai yra vienas iš didžiausių šalies energijos vartotojų. Energijos suvartojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2009 m. namų ūkių turimuose būstuose buvo suvartota apie trečdalis (daugiau nei 31 %) visos šalies galutinės energijos. 81 procentą visos energijos namų ūkiai suvartojo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, beveik 12 procentų – apšvietimui ir elektros prietaisams, daugiau nei 7 procentus – maistui gaminti. Vidutinis viename būste suvartotos energijos kiekis 2009 m. sudarė 13590 kWh. Individualiuose namuose (vieno ir dviejų butų namuose) vidutiniškai suvartota 18360 kWh energijos, o būstuose daugiabučiuose namuose – 10650 kWh, t. y. apie 40 procentų mažiau. Vidutinis būsto (individualių namų ir butų daugiabučiuose namuose kartu paėmus) šildomas plotas buvo 63 m2, mieste – 57 m2, kaime – 74 m2. Vidutinis individualaus namo šildomas plotas buvo 81 m2, o buto daugiabučiame name – 51 m2. Šis skirtumas susidaro dėl to, kad individualūs namai turi keletą išorinių sienų bei atskirą stogą ir yra didesnio ploto nei butai, taigi jų energijos poreikis yra didesnis. Be to,  individualiuose namuose paprastai yra naudojama daugiau apšvietimo ir elektros prietaisų bei gyvena daugiau gyventojų nei butuose. 2009 m. bute daugiabučiame name gyveno vidutiniškai 2,2, o individualiame name – 2,8 gyventojo. Tai reiškia, kad individualaus namo gyventojai suvartoja daugiau energijos šildymui, maisto gaminimui, skalbimui ir pan. 

2009 m. vienam būstui šildyti (neįskaitant karšto vandens ruošimo) suvartota vidutiniškai 9650 kWh energijos. Tai sudarė 71 procentą visos būstuose suvartotos energijos.  Įvertinus tai, kad dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas tęsiasi 6 mėnesius, per šildymo sezoną 1 m2 būsto plotui šildyti vidutiniškai suvartota apie 153 kWh. Tai gana didelės vidutinės energijos sąnaudos, kurių susidarymą iš dalies lemia tai, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena senos statybos būstuose. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje 92 procentai būstų buvo pastatyti iki 1990 m. (apie 70 % iki 1980 m.) ir tik beveik 8 procentai – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius dešimt metų beveik du trečdaliai (65 %) būstų buvo dalinai atnaujinti, daugiausia namų ūkių iniciatyva ir savomis lėšomis, siekiant taupyti šilumą, iš jų 88 procentams būstų buvo keičiami langai, 33 procentams – apšiltinti stogai, 28 procentams būstų pakeistos šildymo sistemos ar jų dalis ir beveik 16 procentų apšiltintos išorinės sienos. 

Tyrimo metu nustatyta, kad beveik 70 procentų būstų yra miestuose, o daugiau nei 30 procentų – kaimo vietovėse. Apie 38 procentai būstų yra individualūs namai, o 62 procentai – butai daugiabučiuose namuose. Miestuose dauguma (81 procentas) namų ūkių gyveno daugiabučiuose namuose, o kaime atvirkščiai – individualius namus turėjo apie 82 procentai namų ūkių. Vidutiniškai viename būste gyveno 2,5 gyventojo, mieste – 2,3, kaime – 2,9. 

Malkos ir kurui skirtos medienos atliekos buvo daugiausia naudojama energijos rūšis ir sudarė 38 procentus visos namų ūkių suvartotos energijos, trečdalį (33 %) sudarė centralizuotai tiekiama šiluma, daugiau nei 14 procentų – elektros energija, 9 procentus – gamtinės dujos, beveik 3 procentus – suskystintos naftos dujos, daugiau nei 2 procentus – akmens anglys ir tik mažiau nei 1 procentą – durpės kurui, durpių briketai bei žemės ūkio atliekos. Beveik pusę (47 %) bendrų namų ūkių išlaidų kurui ir energijai sudarė išlaidos šiluminei energijai, 31 procentą – elektros energijai, daugiau nei 9 procentus – gamtinėms dujoms ir beveik 8 procentus – malkoms ir medienos atliekoms.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas bei efektyvus energijos vartojimas yra pagrindiniai būdai energijai ir lėšoms taupyti bei švaresnei aplinkai išsaugoti. Tyrimas parodė, kad mažiau nei 1 procentas namų ūkių, gyvenančių individualiuose namuose, savo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti yra įsirengę šilumos siurblius. Šilumos siurblys surenka šilumą, esančią žemėje, vandenyje arba ore, perduoda ją į  būstą ir išskirsto į būsto apšildymo sistemą. Nustatyta, kad Lietuvoje labiausiai paplitę dviejų tipų (iki 30 kW šiluminio galingumo) šilumos siurbliai: žemė/vanduo bei oras/vanduo. Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje namų ūkiai kol kas gana retai naudoja saulės kolektorius būstui šildyti. Tik keletas iš apklaustų namų ūkių nurodė, jog yra įsirengę saulės kolektorių. 

Daugėja šalies gyventojų, elektros energijai taupyti būsto apšvietimui naudojančių elektrą taupančias lemputes: liuminescencines ir halogenines lemputes naudojo apie trečdalis (atitinkamai 34 ir 33 procentai) namų ūkių. Tačiau net 89 procentai namų ūkių vis dar naudoja ir paprastas kaitrines lemputes.

Tyrimo duomenimis, 2009 m. beveik visi (99 %) namų ūkiai turėjo spalvotą televizorių ir šaldytuvą; 86 procentai namų ūkių turėjo skalbimo mašiną, 54 procentai – mikrobangų krosnelę. Beveik pusė (47 %) namų ūkių turėjo kompiuterį, 30 procentų – elektrinę viryklę, beveik 18 procentų – šaldiklį. Indų plovimo mašiną turėjo tik 5 procentai, oro kondicionierių – 1 procentas namų ūkių. Vidutinis naujausių namų ūkių turimų prietaisų amžius buvo: spalvoto televizoriaus, šaldiklio, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos – apie 7, šaldytuvo – daugiau nei 8, kompiuterio, indų plovimo mašinos, oro kondicionieriaus – daugiau nei 3 metai.