KATARAS LAUKIA ATSAKYMO

Kataras yra pasiryžęs tiekti Lietuvai suskystintas gamtines dujas ir aktyviai dalyvauti investiciniuose projektuose nuo 100 mln. EUR, todėl laukia, ką dėl to nuspręs Lietuva. Tokias naujienas iš Kataro parvežė ką tik iš ten sugrįžusi Lietuvos verslo delegacija. Ji dalyvavo Pasauliniame prekybos rūmų kongrese ir susitiko su Kataro valdžios pareigūnais.

Pernai taip pat balandį Katare lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji su Kataro energetikos ir pramonės ministru Mohammedu Bin Saleh Al Sada aptarė dvišalio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje ir dujų tiekimo į Lietuvą galimybes. Netrukus po to, į Lietuvą buvo atvykusi Kataro investuotojų delegacija. Ji domėjosi įvairiais investiciniais projektais Lietuvoje. Šių metų balandžio pabaigoje, praėjus maždaug metams po ankstesnių vizitų, Katarą aplankė Lietuvos verslininku delegacija. Per šį, naujausią vizitą, buvo tęsiamos diskusijos dėl galimų investicijų, konkrečių projektų, Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto naujų galimybių ir nišų bei kitų ekonominio bendradarbiavimo formų.

„Mes lankėmės Kataro energetikos ir pramonės ministerijoje ir susitikome su ministru bei kitais pareigūnais. Jie teiravosi, ar Lietuva jau nusprendė iš ko pirks suskystintas gamtines dujas ir dar kartą pakartojo, kad mums dujas galėtų tiekti Kataras“, – eVersus šviežius kelionės įspūdžius kloja šį vizitą organizavęs Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Per minėtą Prezidentės vizitą buvo pažymima, kad ją lydintys „Klaipėdos naftos“ vadovai pradėjo dvišales derybas dėl dujų tiekimo į Lietuvą su didžiausiu pasaulyje suskystintų dujų tiekėju „Qatargas“.

„Kol kas konkrečių šalių įvardinti negalime, bet konkursas vyksta, deramasi su dalyvauti norą išreiškusiais tiekėjais“, – eVersus informavo „Klaipėdos naftos“ Komunikacijos vadovė. Tačiau, pavyzdžiui, Kataras, eVersus žiniomis, pasisako tik už tiesiogines derybas ir pabrėžia, kad neketina dalyvauti konkurse su kitais galimais tiekėjais.  

Investicijų norime, projektų neturime

Akstinas apgailestauja, kad per šį vizitą, kai buvo kalbama  apie investicijas, Lietuva ir šįkart negalėjo potencialiems investuotojams pateikti bent 10 didelių projektų. Pasirodo, jie vis dar nėra paruošti.

„Kataras šiuo metu turi apie 700 investicinių projektų, kurių vertė siekia maždaug 30 mlrd. USD. Į šį sąrašą yra įtrauktos ir investicijos, susiję su šios šalies ketinimais 2022 metais surengti pasaulio futbolo čempionatą“, – dėsto Akstinas. Todėl, jo teigimu, Lietuvai taip pat būtų labai svarbu sutelkti visas valdžios institucijas, kurios bendrai galėtų paruošti didžiuosius mūsų šalies investicinius projektus. Su investicijų skatinimu yra susiję ir susisiekimo, ir žemės ūkio, ir ūkio ministerijos. Be jų, su užsienio investuotojais dirba ir VšĮ „Investuok Lietuvoje, tačiau pasak Akstino, tarp visų minėtųjų institucijų, kaip kad ir ekonominėje diplomatijoje, labai trūksta darnaus darbo ir susiklausymo.

„Kataro atstovai visuose susitikimuose ir pokalbiuose labai aiškiai pasisakė už glaudesnį Lietuvos ir Kataro ekonominį bendradarbiavimą, tačiau davė suprasti, kad po visų buvusių vizitų kol kas nesulaukė jokio grįžtamojo ryšio. Todėl jiems susidarė įspūdis kad Lietuva šiame fronte kažko lūkuriuoja“, – pažymi Akstinas.

Verslui rūpi plėtra

Viso į Katarą vyko 18 Lietuvos verslininkų. Jie, be Pasaulio prekybos rūmų kongreso, taip pat dalyvavo kontaktų mugėje ir dvišaliuose susitikimuose bei parodoje. Pavyzdžiui, viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų „Jūrės medis“ jau dirba Katare kartu su vietos įmone apie du metus.

„Kataro planuojamas pasaulio futbolo čempionatas bus didelis projektas, todėl jame sudalyvauti reikia ieškoti kelių ir mums, Lietuvos verslininkams“, –  neabejoja „Jūrės medžio“ generalinis direktorius Donatas Veinšreideris.

Šiuo metu parduodama atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ Katare ieškojo plėtros galimybių savo veiklai. Jos vadovas Saulius Budrevičius eVersus sakė, kad bendrovei pavyko užmegzti kontaktų, todėl dabar reikia atlikti namų darbus. Jis taip pat pažymėjo, kad norint dirbti Katare, reikia turėti vietinius partnerius, kuriems turi priklausyti 51% įmonės akcijų.  Lietuvos Transporto ir logistikos sektoriaus atstovai turėjo progą susitikti su šio regiono pagrindinių uostų, laisvųjų ekonominių zonų atstovais.