Javapjūtės pradžiai planuojama atidaryti naujas biomasės granulių gamyklas

Vilnius. Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės ėmėsi projekto – biomasės granulių gamybos iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kurią numatoma eksportuoti į Europos Sąjungos šalis.

„Biomasė granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. ES skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypatingai didelė ir auganti. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, – sako Andrius  Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.

Biomasės granulės  – viskas eksportui

Asociacijos prezidentas pasakoja, jog didžiąją dalį pagaminamos produkcijos planuojama eksportuoti. Biomasės granulėmis ypatingai domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos. Lietuvoje  biomases granulės kol kas nepopuliarios.

„Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuos, šilumos ūkio infrastruktūra yra pasenusi. Primityvios, senos katilinės nėra pritaikytos naudoti biomasės granules. Geriausiu atveju naudojamos medžio drožlės, durpės“, – įsitikinęs A. Blaževičius. 

Aasociacijos vadovas patikslina, kad iki šiol didieji Lietuvos miestai, pavyzdžiui Vilnius ir Kaunas, vengė naudoti biomasės granules ir dėl mažos šio produkto pasiūlos. Nors Lietuvoje gamintojų netrūksta (yra apie 20), jie dirba pavieniui ir negali užtikrinti didžiųjų katilinių poreikio. Asociacijos vienijamos įmonės šiuo atveju turi išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes prekių realizacija rūpinsis bendrai. A. Blaževičiaus teigimu, užsakovai pradeda kalbėtis su gamintoju tik tuo atveju, jei jis gali užtikrinti bent 10 tūkst. tonų produkcijos per metus.

siaudu_rulonas.jpg

Didžiausi biomasės vartotojai yra Vokietija, Skandinavijos ir Beniliukso šalys. Įdomu tai, kad iš šiaudų, ypač kviečių, gaminamas biomasės granules vokiečiai naudoja kraikui. Kurui naudojamas biomasės produktas jiems asocijuojasi ne su šiaudais, bet su mediena.

 Lietuvos ūkininkams – papildomos pajamos

Asociacijos teigimu, gamyklas statančios įmonės jau yra sudariusios sutartis su stambiaisiais šalies ūkininkais dėl naujojo derliaus. Šimto kilometrų spinduliu nuo gamyklų bus superkami visi šiaudai, atlikę nuo grūdinių kultūrų kūlimo.

Be to, statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie penkiasdešimt vietos gyventojų, kurie bus apmokomi dirbti su įranga.

Asociacijos vadovas pažymi, jog šiaudų kokybė įvairiose Lietuvos vietose labai skirtinga:  nevienodai tręšiami laukai, skiriasi šiaudų drėgnumas. Nors statomose gamyklose kol kas nenumatytos šiaudų džiovyklos, ateityje gali tekti ir apie jas pagalvoti, kad dėl prastos kokybės šiaudų nenukentėtų našumas ir galutinio produkto kokybė.

Mobilios gamyklos

Įmonės turi ir daugiau konkurencinių pranašumų. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos nariai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse biomasės gamybai naudoja naujos kartos, mobilią, modulinę biomasės granulių gamybos įrangą.  Šią įrangą galima atvežti ir pastatyti žaliavos tiekėjo teritorijoje ir vietoje gaminti biomasės granules. Ūkininkams nebereikia rūpintis žaliavos išvežimu iš laukų.

 „Perdirbus šiaudus vieno ūkininko laukuose, įrangą kranas pakrauna ir tiesiog perveža į naują vietą. Įrenginių nereikia iš naujo montuoti. Jeigu kitiems įrangos sukomplektavimas užima kelis mėnesius, mes naujoje vietoje galime pradėti dirbti per kelias dienas“, – pasakoja A. Blaževičius.

Vadovo teigimu, asociacijos įmonės pinigų įrangai negailėję ir pirkę ją Vokietijoje skirtingai nuo kitų gamintojų, kurie tenkinasi pigesnėmis kopijomis iš Kinijos, Rusijos ir Ukrainos. Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 milijonus litų, 60 procentų šios sumos kompensuoja Europos Sąjunga.

Biomasės granulės – namų ūkiams

Kalbėdamas apie ateities planus, Andrius Blaževičius išreiškė viltį gaminamą produkciją pardavinėti Lietuvoje. Tačiau tam dar reikia atnaujinti senąsias katilines.

„Esu girdėjęs, jog planuojama finansuoti katilinių atnaujinimo darbus. Tai džiugina, nes kol kas šiek tiek prasilenkiam su laiku – remiam biomasės gamybą iš atsinaujinančių gamtos išteklių, tačiau nėra kam šių produktų vartoti. Tokie gaminiai turi likti Lietuvoje“, – sakė Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.