 |
 |
VISI
Klimato kaita | Energijos vartojimo efektyvumas
Energetikos planavimas | Aplinkosauga
Atsinaujinantieji ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI)
Kioto protokolas, prekyba apyvartiniais taršos leidimais, bendro įgyvendinimo projektai
2010-08-04 / Klimato kaita
Elektros sistemos veiklos skaidrumą užtikrina Atitikties programa
Autorius: LITGRID
Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO) LITGRID šiuo metu veikia vertikalios integracijos įmonių grupėje – visos LITGRID akcijos priklauso patronuojančiai bendrovei AB „Lietuvos energija“, kuri vykdo elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklas. Todėl svarbu, kad PSO savo veiklą organizuotų taip, kad AB „Lietuvos energija“ ar jos antrinės įmonės, nepriklausomai nuo galimų interesų elektros energetikos sektoriuje, neįgytų pranašumo kitų elektros energijos rinkos dalyvių ar elektros energijos perdavimo tinklų naudotojų atžvilgiu. Norėdamas tai užtikrinti, LITGRID vykdo Atitikties programą ir kasmet visuomenei bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, pagal įstatymą vykdančiai kainų ir nediskriminacinės rinkos aplinkos reguliatoriaus funkcijas, teikia ataskaitas apie perdavimo tinklų naudotojų nediskriminavimą.
2010-08-03 / Klimato kaita
Mokestis – „nemokestis“ VIAP
Autorius: Žilvinas Šilėnas, LLRI vyresnysis ekspertas
Iš viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokesčių surenkamų lėšų (2010-aisiais turėtų būti surinkta apie 430 mln. litų) yra finansuojami viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje. Kalbant paprastai, juo finansuojami brangesnės elektros energijos gamintojai, t.y. tokie, kurie be iš šio mokesčio gaunamų lėšų rinkoje neišsilaikytų. 4,73 ct pasiskirsto taip: tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti atitenka 4,06 ct, kogeneracinių elektrinių rėmimui – 0,4 ct, atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) rėmimui – 0,48 ct.
VIAP išlaidos iš esmės yra mokestis, kurio surinktomis lėšomis valstybė įgyvendina savo politiką: remia atsinaujinančius energijos šaltinius, kogeneraciją ir siekia energetinio saugumo. Todėl jis ir turėtų būti administruojamas kaip mokestis. Politiniai sprendimai būtų finansuojami iš biudžeto (pvz., per VIAP programą), o VIAP mokesčiu surenkamos lėšos keliautų į valstybės biudžetą.
2010-06-30 / Klimato kaita
Žalioji investavimo schema – reali finansinė parama Lietuvos ūkiui įgyvendinant Kioto protokolo susitarimą
Autorius: Martynas Nagevičius, UAB „COWI Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius; Inga Valuntienė, UAB „COWI Lietuva“ Energetikos skyriaus vadovė
Šiltnamio dujų registrą tvarkanti įstaiga VšĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) atlieka veiksmus su Kioto vienetais. Savarankiškai nuspręsti parduoti nustatytus normos vienetus (NNV) fondas negali, tam reikalingas aukštesnio lygio institucijų sprendimas. Reikia aiškumo, kas įgaliotas derėtis dėl NNV pardavimo sąlygų, kas turi priimti galutinį sprendimą ir pasirašyti sutartį. 2009 m. priimtas Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87-3662) paskirstė atsakomybes Lietuvos institucijoms.
Jau yra patvirtintas Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas (Žin., 2010, Nr. 42-2040). Rengiami kiti su šia programa susiję dokumentai, kuriais remiantis bus galima teikti paraiškas projektams, kuriais mažinamos šiltnamio dujų emisijos.
2006-08-18 / Klimato kaita
Apyvartinių taršos leidimų sistemos apžvalga
Autorius: Martynas Nagevičius
Lietuvoje susiformavo įmonių požiūris į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kaip į savotišką Europos Sąjungos paramos formą, bet ne į įpareigojimą. Tačiau antruoju prekybos apyvartiniais taršos leidimais laikotarpiu (2008-2012 m.) Lietuvos įmonėms ši skatinimo sistema gali pradėti veikti nebe paramos forma, bet lazdos principu.
2004-12-23 / Klimato kaita
Kaip vykdyti anglies dioksido monitoringą energetikos ir pramonės įmonėse
Autorius: Martynas Nagevičius, Vaidotas Kuodys
Nuo 2005m įsigaliojus ATL prekybos sistemai Europos Sąjungoje, sistemoje dalyvaujančios įmonės privalo parengti bei patvirtinti išmetamo CO2 monitoringo (apskaitos) planą kiekvienam savo valdomam įrenginiui (jų Lietuvoje kol kas yra 93). Monitoringo planas turi būti rengiamas kiekvienais metais prieš kalendorinių metų pradžią. Operatoriai privalo laikytis monitoringo plane numatytų CO2 apskaitos metodų rengdami monitoringo ataskaitas.
2004-12-22 / Klimato kaita
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įsigalios nuo 2005 m. sausio 1 d.
Autorius: Martynas Nagevičius, Inga Valuntienė
Nuo 2005 m. Europos Sąjungoje įsigalios Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Straipsnyje supažindinama su pagrindiniais sistemos principais, pasakojama, kaip buvo rengiamas Lietuvos Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas, aptariama, kaip galima pasinaudoti disponuojamais taršos leidimais.
2003-05-10 / Klimato kaita
Prekyba taršos leidimais
Prognozuojama, kad šių metų vasarą Europos Sąjungos Taryba priims 2002 metų gruodžio mėnesį ES Komisijos pateiktą ES Parlamento ir Tarybos šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos ES viduje Direktyvą. Direktyva papildytu ES Tarybos Direktyvą 96/61/EC.
2003-03-02 / Klimato kaita
Bendro įgyvendinimo (Joint Implementation) projektai (I)
Straipsnyje pristatoma viena iš projektams reikalingų investicijų galimo dalinio padengimo galimybių Tai dalyvavimas bendro įgyvendinimo projektuose. Šiuo atveju – konkrečiai Olandijos vyriausybės skelbiamoje ERUPT programoje.
Taip pat straipsnyje pateikiama informacija apie PointCarbon ir Vertis Environmental Finance sudarytą Rytų Europos šalių perspektyvumą bendro įgyvendinimo projektų vykdymo atžvilgiu lentelę.
2002-11-07 / Klimato kaita
Kioto protokolų įsigaliojimo prognozuojama įtaka Lietuvos šilumos ūkiui
Lietuvos pramonės ir energetikos įmonės nemažai investuoja į energijos taupymą savo ūkyje.
Kartu šie projektai leidžia sumažinti ir aplinkos taršą. Iki šiol tai buvo daugiau moralinis projekto aspektas, niekaip neįtakojantis projekto finansinės naudos
Straipsnyje aprašomos jau šiandien egzistuojančios galimybės, kurias gali turėti Lietuvos pramonės ir energetikos įmonės, parduodant "sumažintos taršos efektą" ir gaunant už tai realius pinigus...
2002-05-25 / Klimato kaita
Pasaulyje formuojasi naujo tipo prekių – taršos leidimų rinka
Pastaraisiais dešimtmečiais Pasaulyje atsiranda naujas prekių tipas - apyvartiniai taršos leidimai ir galimybe šias prekes pirkti, parduoti, deponuoti bei tarpininkauti, vykdant prekybą. Kartu su nauju prekių tipu pasaulyje atsiranda ir nauji rinkos subjektai, vykdantys prekybą, tarpininkaujantys, kontroliuojantys rinką bei audituojantys vykstančią prekybą. Kas iš to Lietuvai?
|
|
|
 |
|
LEKA adresas:
Ukmergės g. 369 A, LT-12142 Vilnius, Lietuva. Verslo centras "Kamanė". 3 aukštas Tel.: 8 676 52983 Faksas: (8~5) 2032560 el. paštas: info@leka.lt
|
|
|
 |
