Aplinkosauginių, ypač klimato kaitos, problemų sprendimas, energijos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimas šiuo metu yra aktualūs klausimai Europos Bendrijos politikoje. Sprendžiant šiuos klausimus siekiama rasti optimaliausią išeitį, kartu nemažinant įmonių konkurencingumo.

„Žalieji“ Sertifikatai

Elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (toliau AEI) skatinti ES šalys narės naudoja įvairius mechanizmus. Dažniausiai naudojamas skatinimo mechanizmas yra elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, supirkimo kainos. Tokia priemonė naudojama ir Lietuvoje.

Keletas šalių elektros energijos gamybai, naudojant AEI, skatinti įdiegė sertifikatų sistemą.

Šioje sistemoje kiekvienam elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, vienetui suteikiamas sertifikatas. Įvedama prievolė skirstytojui ar tiekėjui įsigyti tam tikrą kiekį tokių sertifikatų.

Tokiu būdu sukuriama sertifikatų rinka, kurią apsprendžia įvairūs veiksniai: prievolės įsigyti sertifikatus apimtys, rinkos dalyvių skaičius ir kt. 

Sertifikatai, skiriami elektros energijai, pagamintai iš AEI, vadinami „žaliaisiais“ sertifikatais. Tokios sistemos veikia Švedijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir kt.

2001 metais „žaliųjų“ sertifikatų rinkos dalyviai, siekdami išplėsti sertifikatų rinką ir šią rinką padaryti vienalytę, įsteigė RECS International (Renewable Energy Certificate System).

Kilmės garantijos

2001 m. rugsėjo 27 d. EP ir ET direktyvoje 2001/77/EB dėl skatinimo vidaus rinkai gaminti elektros energiją, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, įteisinta prievolė visoms ES šalims-narėms sudaryti gamintojui sąlygas įrodyti, kad elektros energija pagaminta naudojant AEI. Tokia galimybė sudaroma gamintojui išduodant kilmės garantijas. Direktyvoje nurodomi minimalūs reikalavimai kilmės garantijoms kiekvienoje šalyje, t.y. kilmės garantijoje turi būti informacija apie elektros energijos gamybai naudojamus išteklius, elektros energijos gamybos data, elektros energijos gamybos vieta, o jei elektros energijos gamybai naudojama hidroenergija, tai ir elektrinės galia. Taip pat numatyta, kad vienos ES šalies-narės išduotos kilmės garantijos turėtų būti pripažįstamos kitoje ES šalyje-narėje, o nepripažinimas turi būti grindžiamas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Visi kiti sprendimai paliekami ES šalies-narės kompetencijai.

Esminis kilmės garantijų skirtumas nuo „žaliųjų“ sertifikatų yra tas, kad „žaliasis“ sertifikatas turi kainą, ir šiuo sertifikatu galima prekiauti atskirai nuo elektros energijos, kurią pagaminus buvo išduotas sertifikatas. Tuo tarpu kilmės garantija yra pažyma, įrodanti elektros energijos kilmę ir neturinti kainos (nepriklausomai nuo elektros energijos), taigi neparduodama atskirai nuo elektros energijos.

Kilmės garantijos gali būti naudojamos kaip „žalieji“ sertifikatai, ir atvirkščiai – „žalieji“ sertifikatai gali būti naudojami kaip kilmės garantijos, tačiau abi sistemos turi būti harmonizuotos.

Keletas pavyzdžių

Efektyviai „žaliųjų“ sertifikatų sistema veikia Nyderlanduose. Šioje šalyje „žaliuosius“ sertifikatus išduoda dukterinė perdavimo tinklo operatoriaus įmonė. Nyderlanduose elektros energijai išduodami trijų tipų sertifikatai: kilmės garantijos, „žalieji“ sertifikatai ir sertifikatai elektros energijai, pagamintai kogeneracinėse elektrinėse.

Apie Švedijos sertifikatų rinką daugiau galite paskaityti 2003 m. straipsnyje „Žalieji sertifikatai - atsinaujinančios energijos plėtojimo būdas“ .

Švedijos „žaliųjų“ sertifikatų sistema buvo tobulinama. Vienas iš privalumų, kodėl švedai pasirinko „žaliųjų“ sertifikatų sistemą yra tas, kad ateityje šis mechanizmas gali būti paverstas tarptautiniu harmoningai veikiančiu mechanizmu. Pagal Švedijos sistemą šalyje išduodami sertifikatai gali būti konvertuojami į tarptautinius RECS sertifikatus, tačiau RECS sertifikatai negali būti paverčiami nacionaliniais sertifikatais. Taip pat Švedijoje ketinama suaktyvinti sertifikatų rinką, padidinant nustatytus elektros energijos gamybos iš AEI tikslus.

Skatinant elektros energijos gamybą iš AEI, 1983 m. Danijoje buvo įvestos energijos supirkimo kainos, o 1999 m. pasiūlyta įvesti „žaliųjų“ sertifikatų rinką. Po diskusijų „žaliųjų“ sertifikatų įvedimas atidėtas ir paliktos galioti energijos supirkimo kainos. Priežastis, lėmusi‚ žaliųjų“ sertifikatų rinkos įvedimo atidėjimą – per maža vidaus rinka. 2000 m. energijos supirkimo kainos buvo pakoreguotos, nustatant ribotą galiojimo laiką. 2001 m. įvesti „scrap“ sertifikatai, turintys fiksuotą vertę ir išduodami senosioms vėjo elektrinėms, kai jos išmontuojamos. 2004 m. supirkimo kainos pakeistos į nuo elektros energijos kainos priklausančias subsidijas, 2005 m. įvestas naujas „scrap“ sertifikatų etapas – su kintama sertifikatų verte. Toks skatinimo mechanizmas paskatino sparčią vėjo elektrinių plėtrą. 2004 m. Danijoje buvo pagaminta 38,3 TWh, iš jų 24 proc. naudojant AEI (vėjo elektrinėse 6.6 TWh). Nuo 2004 m. gamintojui reikalaujant gali būti išduodamos kilmės garantijos ir šiuo metu jau išduota 1,2 mln. kilmės garantijų.

Artimiausiu metu Danijoje bus diskutuojama dėl prisijungimo prie Švedijos – Norvegijos sertifikatų sistemos ir priimtas politinis sprendimas.

Standartas

Sertifikatų sistemas atskirose šalyse administruoja sertifikatus išduodanti institucija. Pradėjus prekiauti sertifikatais ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu lygmeniu, šios institucijos susibūrė į asociaciją (toliau – Asociacija). Asociacija įkurta 2002 m. ir narystė joje yra savanoriška. Tam, kad suvienodintų atskirose šalyse taikomas sistemas, o išduodami sertifikatai būtų patikimi, Asociacija parengė „žaliųjų“ sertifikatų standartą (EECS standart), o atsiradus reikalavimui dėl kilmės garantijų – kilmės garantijų standartą. Ateityje planuoja parengti elektros energijos, pagamintos naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius, sertifikatus, elektros energijos, pagamintos kogeneracinėse jėgainėse, sertifikatus, ir kt.

EECS standartas nustato reikalavimus sertifikatų sistemos pagrindiniams principams ir taisyklėms (bendrieji reikalavimai sistemos administravimui, specifiniai reikalavimai atskiroms sertifikatų rūšims). Pasiūlytas standartas yra rekomendacinio pobūdžio. Pasak asociacijos prezidento Walter Boltz, standartai reikalingi, siekiant palengvinti prekybą sertifikatais tarp šalių, jie suteikia daugiau aiškumo ir patikimumo. Standartai užtikrina sistemų suderinamumą tarp šalių. Asociacija siekia tapti institucija, atsakinga už tarptautiniu lygmeniu prekiaujamų sertifikatų standartų administravimą, ir siekia, kad jau sukurti standartai taptų privalomi.

Daugiau apie Asociaciją galite rasti: http://www.aib-net.org

Statistika

Asociacijos duomenimis 2005 m. birželio pabaigoje buvo išduota 84 mln. sertifikatų (1 sertifikatas - 1 MWh), iš jų 43 mln. panaudoti, 40 mln. sertifikatų atlikti tarptautiniai pavedimai.

1 pav. pavaizduota sertifikatų išdavimo dinamika, nuo 2002 m. iki 2005 m., kas mėnesį. Matyti, kad bendras išduodamų sertifikatų skaičius auga, bei prie sistemos prisijungia vis daugiau šalių. Aktyviausiai sistemoje dalyvauja Švedija, Norvegija, Suomija bei pastaraisiais metais – Nyderlandai.

1 pav. Sertifikatų išdavimo dinamika (šaltinis – Asociacija)

2 ir 3 pav. pateikiami duomenys apie sertifikatų judėjimą tarp šalių. Matyti, kad didžiausias „žaliųjų“ sertifikatų importuotojas yra Švedija, Austrija, o daugiausiai sertifikatų eksportuoja Suomija, Švedija, Norvegija. Austrijoje didžioji dalis elektros energijos iš AEI pagaminama naudojant hidroenergiją, tad šalies gamyba ir išduodamų sertifikatų kiekis labai priklauso nuo klimatinių sąlygų.

2 pav. Sertifikatų importas (šaltinis – Asociacija)

3. pav. Sertifikatų eksportas (šaltinis – Asociacija)

Norėdami perskaityti visą Asociacijos atskaitą, eikite čia-> (.pdf formatas)

„Baltieji“ sertifikatai

„Baltieji“ sertifikatai tai instrumentas, naudojamas energijos vartojimo efektyvumui didinti. Skirtingai nuo „žaliųjų“ sertifikatų, „baltieji“ sertifikatai skiriami ne pagamintos energijos vienetui, o sutaupytos energijos vienetui. Šie sertifikatai gali būti suteikiami tiek sutaupytos elektros energijos, tiek šiluminės energijos vienetui. „Baltųjų“ sertifikatų sistema veikia Italijoje.

Šiuo metu vykdomas EuroWhiteCert projektas, kurio tikslai - nustatyti, kaip efektyviai veikia „baltųjų“ sertifikatų sistema Italijoje, kokie šios sistemos kaštai ir rezultatai, ir, ar tokia sistema galėtų būti taikoma Bendrijoje. Projektas tęsis iki 2007 m. balandžio.

Šis projektas turėtų atsakyti į klausimus:

• Kaip turėtų būti vystoma „baltųjų“ sertifikatų koncepcija ir techninės galimybės? Ar šių sertifikatų sistema yra labiausiai ekonomiškai rentabilus energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir didžiausią ekologinę naudą duodantis būdas?
• Turėtų būti nustatyti sertifikavimo ir verifikavimo metodai, patvirtinti verifikuojant ir testuojant bent 50 pastaruoju metu įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo ir šilumos gamybos naudojant AEI projektus.
• Koks būtų teorinis maksimalus „baltųjų“ sertifikatų rinkos dydis? Kiek būtų sutaupyta pirminės energijos ir kiek sumažėtų CO2 emisijos, įvedus „baltųjų“ sertifikatų rinką?
• Kokie būtų sistemos įdiegimo kaštai?
• Kokie būtų sertifikatų sistemų socialiniai-ekonominiai privalumai, lyginant su scenarijumi, kai nėra naudojamos sertifikatų sistemos, bet iškelti tokie patys energijos taupymo tikslai?

Sistemų suderinamumas

Minėtų priemonių, siekiančių panašių tikslų, įvairovė skatina ieškoti atsakymo, ar šios sistemos gali būti suderintos ir pritaikytos kaip vienas universalus skatinimo mechanizmas?

2005 m. rugsėjo 23 d. Kopenhagoje vykusioje konferencijoje Energetikos politikos klausimais (Energy policy and market based instruments) šis klausimas buvo vienas pagrindinių diskutuojamų klausimų. Buvo pristatyti EuroWhiteCert projekto rezultatai - „baltųjų“ ir „žaliųjų“ sertifikatų sistemų suderinamumo bei „baltųjų“ sertifikatų ir ES apyvartinių taršos leidimų sistemos integracijos analizė.

Buvo analizuojami keturi būdai, kaip elgtis su sertifikatų sistemomis: atskiros sistemos, vienpusė sistema, kai „žalieji“ sertifikatai konvertuojami į „baltuosius“ sertifikatus, vienpusė sistema, kai „baltieji“ sertifikatai konvertuojami į „žaliuosius“ sertifikatus, abipusio ryšio sistema, kai „baltieji“ sertifikatai gali būti konvertuojami į „žaliuosius“ ir atvirkščiai.

Šios analizės rekomendacija – turėtų būti atskiros rinkos, su skirtingais politiniais tikslais. Įdiegiant sistemas būtina išvengti dvigubos apskaitos.

Preliminariais duomenimis tinkamiausias kelias suderinti „baltųjų“ sertifikatų sistemą su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra vienpusė sistema, kai „baltieji“ sertifikatai gali būti konvertuojami į apyvartinius taršos leidimus, bet ne atvirkščiai.

Nuomonės

Minėtoje 2005 m. rugsėjo 23 d. Kopenhagoje vykusioje konferencijoje Energetikos politikos klausimais (Energy policy and market based instruments) buvo išsakyta keletas pozicijų tolesnės ES politikos formavimo klausimais.

Claes Hedenström, RECS International prezidentas, išsakė RECS poziciją dėl sertifikatų įdiegimo Bendrijoje:

• Kilmės garantijos turėtų būti sertifikatų rinkos pagrindas. Jos turi būti standartizuotos, tam RECS rekomenduoja Asociacijos sukurtą standartą. Siekiant išvengti dvigubo pasinaudojimo, kilmės įrodymas turi būti koordinuojamas tarp šalių. RECS rekomenduoja, kad visa tiekiama elektros energija (ir suvartojimas), pagaminta iš AEI, būtų susieta su atitinkamu išduotu (ir panaudotu) kilmės garantijų kiekiu.
• Turėtų būti nustatyti nauji ilgalaikiai ir įpareigojantys tikslai. Ilgalaikiai nacionaliniai tikslai būtini investicijų stabilumui. Šie tikslai turėtų būti išreikšti suvartotos energijos atžvilgiu, pvz., kaip procentas nuo nacionalinio šalies suvartojimo. RECS siūlo įskaičiuoti elektros energijos, pagamintos iš AEI, importą prie importuojančios šalies nacionalinių įsipareigojimų. Skaičiuojant nacionalinius įsipareigojimus, 1997 m. rekomenduojami kaip baziniai metai.

Tarptautinė prekyba yra ekonomiškai rentabilus kelias pasiekti tikslus liberalizuotos rinkos sąlygomis, todėl neturėtų būti sudaromos kliūtys šiai prekybai nacionaliniu lygmeniu.

Peter Niermeijer, RECS International generalinis sekretorius, pateikė analizės apie kilmės garantijų sistemas ES šalyse išvadas ir rekomendacijas Europos Komisijai dėl tolesnių priemonių:

• Kai kurios šalys dar nepilnai įgyvendino kilmės garantijų sistemą, taigi RECS International rekomenduoja, kad Komisija paragintų tokias šalis imtis neatidėliotinų veiksmų.
• Kilmės garantijų sistemos įdiegimas nebuvo koordinuojamas tarp šalių, tik 7 šalys naudoja sukurtą standartą. RECS International rekomenduoja parengti ir paskelbti gaires kilmės garantijų standartizavimui.
• Didžioji dauguma savanoriškų rinkų yra nereguliuojamos ir tai gali lemti vartotojų nepasitikėjimą elektros energijos gamybos kilme, RECS International rekomenduoja šalių vyriausybėms įdiegti privalomą kilmės garantijų panaikinimą.
• Iniciatyvos dėl „žaliosios“ energijos žymėjimo nėra efektyviai koordinuojamos. RECS International rekomenduoja organizacijoms, naudojančioms žymėjimą, naudotis elektros energijos kilmės garantijomis (ypač panaikinimu), kaip privalomu „žaliąją“ produkciją įrodančio dokumento.
• Tiktai keletas šalių naudoja kilmės garantijas elektros energijos kilmei įrodyti, todėl elektros energija su kilmės garantijomis yra eksportuojama į šias šalis. RECS International rekomenduoja naudoti kilmės garantijas elektros energijos kilmei įrodyti visose šalyse, o panaudotas kilmės garantijas panaikinti.
• Šiuo metu šalys teikia ataskaitas Europos Komisijai apie elektros energijos gamybą, naudojant AEI, ir tikslus iki 2010 m. RECS International rekomenduoja interpretuoti tikslus, išreikštus suvartotos energijos atžvilgiu ir įskaičiuoti suvartotą importuotą elektros energiją. RECS International taip pat rekomenduoja, kad visa elektros energija, pagaminta naudojant AEI, nepriklausomai nuo to, ar šios elektros energijos gamyba buvo skatinama ar ne, gautų kilmės garantijas, o jose būtų žymimas paramos dydis.
• RECS International rekomenduoja, kad kilmės garantijos statusas būtų aiškiai apibrėžtas: arba jos visos turėtų būti laikomos panaudotos iškart po išdavimo (kai visai elektros energijai suteikta parama), arba visos išduodamos kaip “žalieji” sertifikatai, ir tokiu būdu gali būti jomis prekiaujama.

Peder Østermark Andreasen, CEO Energinet.dk – Danijos nacionalinio elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus atstovas pasisakė už rinkos mechanizmų taikymą elektros energijos gamybos, naudojant AEI, skatinimui.

Monique Voogt, konsultacinės firmos Ecofys Nyderlanduose Energetikos ir klimato kaitos padalinio vadovės nuomone, artimiausiu metu nebus priimtas politinis sprendimas įvesti vienodas skatinančias priemones visoje Bendrijoje. Šalyse narėse egzistuoja skirtingas skatinimo priemonių kompleksas, tačiau būdai, kaip taikomos ir kaip pasiekiamos šios priemonės, persipina tarp šalių. Todėl galimas bendras būdas egzistuojančioms skatinimo priemonėms papildyti. Anot jos, reikalavimai pagerinti esamas sistemas yra tokie:

• Sumažinti kliūtis elektros iš AEI sklaidai: pvz., sumažinti statybos ir prisijungimo laiką sumažinant administracines kliūtis;
• Nustatyti ilgalaikius tikslus, taip užtikrinant investuotojams aiškumą bei mažesnę riziką;
• Nustatyti minimalius reikalavimus skatinimo sistemoms, pvz., skatinti tarpnacionalinį bendradarbiavimą, patikslinti skatinimo lygius, skatinti tiktai naujus įrenginius.
• Standartizuoti kilmės garantijas, taip pat siekiant išvengti dvigubo skatinimo, ir skatinti tarpnacioanlinį bendradarbiavimą.

Pasaulio gamtos fondas, aktyviai dalyvaujanti priimant sprendimus žaliųjų organizacija, turi atstovybę Briuselyje. Šios atstovybės darbas yra sprendimų, priimamų Europos Komisijoje įtakojimas. Atstovybės padalinio, dirbančio su klimato kaitos ir energetikos klausimais, atstovė Mariangiola Fabbri, pasisakė rinkos mechanizmų taikymo visose Bendrijos šalyse tema. Pasak p. Fabri., kol kas Pasaulinis gamtos fodnas neturi aiškios pozicijos dėl privalomojo rinkos mechanizmų įvedimo (išskyrus apyvartinių taršos leidimų mechanizmą) visose ES šalyse. Abejojančią poziciją lemia kelios priežastys: viena jų - „žaliųjų“ sertifikatų sistemą kol kas pritaikė tik kelios šalys, todėl turima mažai patirties šioje srityje, supirkimo kainos yra populiaresnis skatinimo mechanizmas ir iki šiol pasiteisino, tad kodėl jį keisti? Rizikinga gali būti ir tai, kad žaliaisiais sertifikatais bus prekiaujama realiai neįsigyjant žaliosios elektros energijos ir nebus skatinamas realus žaliosios energijos gamybos apimčių padidėjimas. „Baltųjų“ sertifikatų sistemos alternatyvą Pasaulio gamtos fondo atstovams reikia paanalizuoti daugiau. Pasak p. Fabri, pastaroji sistema turi užtikrinti, kad bus pasiekti realūs energijos sutaupymai. Energijos sutaupymo kaštai neturėtų būti aukštesni, negu energijos vieneto kaina, sutaupymo rezultatai turėtų būti realiai išmatuojami, turėtų būti užtikrinta stebėsena ir vertinimas bei pasiekta maksimali aplinkosauginė nauda.

O Lietuvoje?

Lietuvoje, įgyvendinant 2001 m. rugsėjo 27 d. EP ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš AEI, skatinimo, vidaus elektros rinkoje buvo patvirtintos Elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, kilmės garantijų teikimo taisykles.

Pagal šias taisykles kilmės garantijos suteikiamos visai elektros energijai, pagamintai naudojant AEI. Elektros energijos, kurios gamyba buvo skatinama, kilmės garantijos bus pažymimos kaip panaudotos. Nepanaudotos kilmės garantijos atitenka elektros energijos su kilmės garantijomis pirkėjui. Už kilmės garantijų išdavimą Lietuvoje atsakinga institucija yra perdavimo sistemos operatorius. Esama kilmės garantijų sistema jau gali būti pagrindas „žaliesiųjų“ sertifikatų sistemai įvesti.

Daugiau informacijos apie kilmės garantijas Lietuvoje galite rasti Lietuvos energijos internetiniame tinklalapyje http://www.lietuvosenergija.lt/lt/main/klm

Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, pirkimo skatinimo tvarkoje (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228) numatyta, kad nuo 2021 metų elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, pirkimas skatinamas įvedant vadinamųjų „žaliųjų“ sertifikatų sistemą. Tai reiškia, kad elektros energijos supirkimo kainos galios iki šios datos. Tokiu būdu, gali būti įvedama tik dalinė „žaliųjų“ sertifikatų sistema, kai gamintojas pats pasirenka tarp šių skatinimo priemonių.

Išvados

Yra keletas priežasčių, kurios rodo, kad artimiausiu metu nebus įvesta privalomoji vieninga ES „žaliųjų“ sertifikatų sistema. Visų pirma dėl to, kad šalys-narės elektros energijos gamybai iš AEI skatinti naudoja skirtingas skatinimo priemones ir jas harmonizuoti būtų sudėtinga ir brangu. Be abejo, bus vertinama ir žiūrima, kaip funkcionuoja ES apyvartinių taršos leidimų sistema, šios sistemos įdiegimo ir administravimo kaštai (kadangi kai kurie sistemų elementai yra panašūs, pvz., nacionalinio registro įdiegimas). Vis dar nėra įtikinamai įrodyta, kad „žaliųjų“ sertifikatų sistema tikrai būtų efektyviausias elektros energijos gamybos iš AEI skatinimo būdas Bendrijos mastu, kadangi tiek šis, tiek kiti skatinimo mechanizmai dar gyvuoja pakankamai trumpą laiko tarpą. Europos Komisija 2005 metų gruodžio mėn. išleido ataskaitą (Communication), vertinančią patirtį skatinant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (galima rasti http://europa.eu.int). Šioje ataskaitoje Komisija išreiškė aiškią nuomonę, kad šiuo metu harmonizuota skatinimo sistema nėra būtina.

Tačiau labai stipri lobistinė veikla gali paskatinti „žaliųjų“ sertifikatų rinkos plėtimąsi bei vis naujų šalių savanorišką prisijungimą prie sistemos. Danijoje - šalyje, kuri aktyviai dalyvauja Bendrijos politikos formavime AEI panaudojimo energijos gamybai skatinimo srityje, vėl kalbama apie „žaliųjų“ sertifikatų sistemos įdiegimą ir prisijungimą prie tarptautinės rinkos (RECS).