Nuo 2005m įsigaliojus apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemai Europos Sąjungoje, sistemoje dalyvaujančios įmonės privalo parengti bei patvirtinti išmetamo CO2 monitoringo (apskaitos) planą kiekvienam savo valdomam įrenginiui (jų Lietuvoje kol kas yra 93). Monitoringo planas turi būti rengiamas kiekvienais metais prieš kalendorinių metų pradžią. Operatoriai privalo laikytis monitoringo plane numatytų CO2 apskaitos metodų rengdami monitoringo ataskaitas.
Pagal ATL paskirstymo planą kiekvienai energetikos ar pramonės įmonei įtrauktai ATL prekybos sistemai yra apskaičiuojamas tam tikras ATL-ų kiekis. Kad gautų priklausančius ATL-us įrenginio operatorius turi parengti CO2 emisijų monitoringo planą pagal kurį bus vykdoma CO2 emisijų apskaita bei rengiamos ataskaitos. Apskaitos planas bei apskaitos ataskaitos turi būti rengiamos pagal ES komisijos patvirtintas 2004/01/29 išleistas apskaitos plano ir ataskaitų rengimo gaires C(2004) 130 final. Konsultacinė įmonė „Ekostrategija“ LR Aplinkos ministerijos prašymu parengė CO2 emisijų apskaitos plano siūlomą formą. Ją įmonės gali atsisiųsti Internetu. Įmonės „Ekostrategija“ specialistai yra pasirengę suteikti visas reikalingas konsultacijas ir pagalbą, rengiant apskaitos planą ir vėliau – apskaitos ataskaitas (mn@ekostrategija.lt; v.kuodys@ekostrategija.lt) .
CO2 apskaitos ataskaitos vėliau prieš pateikiant jas kompetentingos institucijos (vietinio regioninio aplinkos apsaugos departamento) tvirtinimui turi būti įvertintos nepriklausomo vertintojo. Nepriklausomo vertintojo statusas kol kas nėra patvirtintas, yra pateikti tik pagrindiniai reikalavimai jam, išdėstyti Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos apraše. Vertinimo procesas bus administruojamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo.
![]()
Lietuvoje ATL išdavimo sistema yra derinama su Integruotos Taršos Prevencijos sistema. Įrenginių operatoriai turi pateikti paruoštą monitoringo planą kartu su prašymu CO2 taršos leidimui gauti. Paruošti dokumentai teikiami Regioniniams Aplinkos Apsaugos departamentams.
CO2 emisijų skaičiavimas
Monitoringo gairės numato kad CO2 apskaita turi būti vykdoma su skirtingu tikslumu priklausomai nuo bendro CO2 kiekio išsiskiriančio iš įrenginio.
Skirtinga skaičiavimo metodologija bei reikalavimai tikslumui yra taikomi priklausomai nuo metinio CO2 emisijų kiekio išsiskiriančio iš įrenginio. Visi įrenginiai skirstomi į tris kategorijas:
A: <50 kilotonų CO2 per metus
B: nuo 50 iki 500 kilotonų CO2 per metus
C: >500 kilotonų CO2 per metus
Yra nustatytos 4 tikslumo pakopos, naudojamos priklausomai nuo taršos apimčių
1 pakopa – paprasčiausia
2 pakopa
3 pakopa
4 pakopa – pati tiksliausia
Kurą deginantiems įrenginiams tam tikro tikslumo turi būti laikomasi apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį. Gamybos procesams tikslumo reikalavimai yra pateikiami skaičiuojant sunaudotos žaliavos kiekį arba gautos išeigos kiekį.
CO2 emisijos kurą deginančiuose įrenginiuose
Energiją generuojančių įmonių realios CO2 emisijos yra paskaičiuojamos, atsižvelgiant į faktines kuro sąnaudas. Naudojama formulė:
CO2-emisijos=Kuro sąnaudos[TJ] * Emisijos faktorius[tCO2/TJ] *Oksidacijos koeficientas
Kuro sąnaudos turi būti pateiktos energetine jo verte ir išreikštos teradžiauliais (TJ). Todėl šiam keikiui įvertinti reikia tiek duomenų apie natūralaus kuro sąnaudas, tiek apie kuro šiluminę vertę.
Emisijos faktorius nurodo kiek CO2 išsiskiria, sudeginus vieną vienetą kuro.
Oksidacijos koeficientas paprastai įvertina tai, kad ne visa kure esanti anglis oksiduojasi dėl netobulo degimo.
Kuro sąnaudos
Kuro sąnaudos gali būti skaičiuojamos dviem būdais: arba pagal suvartoto kuro kiekį arba pagal pirkto kuro kiekį įvertinant kuro kiekio pasikeitimus kuro saugykloje.
Reikalavimai matavimo prietaisų tikslumui nustatant suvartoto kuro kiekį:
Įrenginio kategorija | Kuro sąnaudų metodas | Įsigyto kuro kiekio + kuro atsargų pokyčio metodas |
| Dujiniam ir skystam kurui | Kietam kurui | Dujiniam ir skystam kurui | Kietam kurui |
A | ±5.0 % | ±7.5 % | ±4.5 % | - |
B | ±2.5 % | ±5.0 % | ±2.0% | ±4.5 % |
C | ±1.5 % | ±2.5 % | ±1.0% | ±2.0% |
Kuro kiekio matavimo prietaisų tikslumo pavyzdžiai:
| Matavimo prietaisas | Tipinis paklaidų intervalas |
Dujoms | Diafragminis matuoklis | ± 1 – 3 % |
Venturi vamzdžio matuoklis | ± 1 – 3 % |
Ultragarsinis debitomatis | ± 0,5 – 1,5 % |
Sukamasis matuoklis | ± 1 – 3 % |
Turbininis matuoklis | ± 1 – 3 % |
Skyst. kurui | Ultragarsinis debitomatis | ± 1 – 2 % |
Magnetinės indukcijos matuoklis | ± 0,5 – 2 % |
Turbininis matuoklis | ± 0,5 – 2 % |
Kietam kurui | Sunkvežimių svarstyklės | ±2 – 7 % |
Geležinkelių svarstyklės (traukinių– judančių) | ± 1 – 3 % |
Geležinkelių svarstyklės (vieno vagono) | ± 0,5 – 1,0 % |
Juostiniame konvejeryje įmontuotos | ± 1 – 4 % |
Kuro šiluminės vertės
Kuro šiluminės vertės nustatymo metodas yra naudojamas priklausomai nuo to kokiai kategorijai įrenginys priklauso. Lietuvai būdingos šiluminės kuro vertės yra paimamos iš lentelių tokioms įrenginių kategorijoms: A, B (<500 kt CO2 per metus) – dujiniam ir skystam kurui C (<50 kt CO2 per metus) - kietam kurui. Veiklai būdingos šiluminės vertės yra matuojamos imant mėginius iš kiekvienos kuro partijos, įrenginiams patenkantiems i kategorijas: C (>500 kt CO2 per metus) – dujiniam ir skystam kurui, B, C (>50 kt CO2 per metus) – kietam kurui
Šaliai būdingos kuro šiluminės vertės pateikiamos paskutiniame nacionaliniame ŠESD inventoriuje (Nacionalinė ataskaita JT Bendrajai klimato kaitos konvencijai). Kadangi paskutinėje (antroje) nacionalinėje ataskaitoje šiluminės kuro vertės nepateiktos, laikinai gali būti imamos kuro šiluminės vertės pateiktos Nacionaliniame ATL paskirstymo plane:
Naudojamas kuras | Kuro šiluminė vertė TJ/kt |
Žalia nafta | 42,64 |
Mazutas | 40,32 |
Orimulsija | 27,63 |
Dyzelinis/krosninis kuras | 42,85 |
Suskystintos dujos | 46,46 |
Tepalai | 41,90 |
Durpės | 8,65 |
Akmens anglis | 21,60 |
Naudojamas kuras | Kuro šiluminė vertė TJ/km³ |
Mediena | 6,675 |
Naudojamas kuras | Kuro šiluminė vertė TJ/Mnm³ |
Gamtinės dujos | 33,47 |
Kuro šiluminės vertės matavimus gali atlikti pats įrenginio operatorius, įgaliota laboratorija arba kuro tiekėjas.
CO2 emisijų faktoriai
Lietuvai būdingi CO2 emisijų faktoriai yra pateikiami paskutiniame nacionaliniame ŠESD inventoriuje. CO2 emisijų faktoriai iš inventoriaus gali būti naudojami tokių kategorijų įrenginiams: A, B (<500 kt CO2/metus) – dujiniam ir skystam kurui; A (<50 kt CO2/metus) – kietam kurui
Įrenginiams patenkantiems į kategorijas C (<500 kt CO2/metus) – dujiniam ir skystam kurui; C, B (>50 kt CO2/metus) – kietam kurui, įrenginio operatorius privalo apskaičiuoti emisijų faktorių kiekvienai kuro partijai. Emisijų faktoriai gali būti nustatomi įrenginio operatoriaus, įgaliotos laboratorijos arba kuro tiekėjo.
Paskutinėje (antroje) Nacionalinėje ataskaitoje JT Bendrajai klimato kaitos konvencijai CO2 emisijų faktoriai nepateikti, todėl laikinai galima naudoti IPCC 1996m gairėse pateiktus skaičius:
Naudojamas kuras | Emisijų faktorius [tCO2/TJ] |
Žalia nafta | 73,3 |
Mazutas | 77,4 |
Orimulsija | 80,7 |
Dyzelinis/krosninis kuras | 74,1 |
Suskystintos dujos | 63,1 |
Tepalai | 73,3 |
Durpės | 106,0 |
Akmens anglis | 94,6 |
Gamtinės dujos (sausos) | 56,1 |
Metanas | 54,9 |
Vandenilis | 0,0 |
Biokuras | 0,0 |
Oksidacijos faktorius
Visoms įrenginių kategorijoms naudojančioms dujinį ir skysta kurą yra naudojama oksidacijos vertė 0,995.
Kietą kurą naudojantiems įrenginiams yra naudojamos tokios oksidacijos vertės: A kategorijos (<50 kt CO2 per metus)– 0,99. B,C (>50 kt CO2 per metus) kategorijų įrenginių operatoriai oksidacijos faktorius apskaičiuoja pagal anglies kiekį pelenuose.
Kuro bandiniams imti ir jo žemutinei šiluminei vertei, anglies kiekiui ir emisijos faktoriui nustatyti taikomos tvarkos grindžiamos atitinkamais CEN standartais. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO arba nacionaliniai standartai.
CEN standartų pavyzdžiai:
- EN ISO 4259:1996 „Naftos produktai – bandymų metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“.
ISO standartų pavyzdžiai:
ISO 13909-1,2,3,4:2001 Antracitas ir koksas - Mechaninis bandinių ėmimas,
ISO 5069-1,2:1983: Rudosios ir rausvosios anglys; Bandinių ėmimo principai,
ISO 625:1996 Kietasis neorganinis kuras - Anglies ir vandenilio nustatymas – Liebigo metodas,
ISO 925:1997 Kietasis neorganinis kuras - Karbonatų anglies kiekio nustatymas - Gravimetrinis metodas,
ISO 9300-1990: Dujų debito matavimas kritinio debito Venturi purkštukų būdu,
ISO 9951-1993/94: Dujų debito matavimas uždaruose vamzdynuose – Turbininiai matuokliai.
Bendrieji nuostatai
Reikalavimai monitoringo metodikai bei matavimo periodiškumui bus nurodyti ŠESD taršos leidimuose arba patvirtintose bendrose taisyklėse
Visa įrenginio tarša priskiriama tam įrenginiui nežiūrint į šilumos ar elektros energijos perdavimą kitiems
ŠESD leidime bus nurodyta ar papildomas degimo įrenginys yra seno įrenginio dalis ar naujas įrenginys.
Jei viename įrenginyje naudojamos skirtingos technologijos (pvz. atskirai – katilas kietam kurui ir dujiniam kurui), taikomi skirtingos tikslumo ir patikimumo klasės monitoringo metodai skirtingiems procesams.
Su kompetentingos institucijos leidimu galima naudoti žemesnes tikslumo pakopas, jei taikyti aukštesnes ekonomiškai ir techniškai nėra galimybių
Su kompetentingos institucijos leidimu galima naudoti žemesnes tikslumo pakopas, jei procese išsiskiria < 5% visų emisijų arba nesiekia 2,5 kt.
Galima taikyti savo metodiką, jei emisijos sudaro < 1% visų emisijų arba metinės emisijos nesiekia 0,5 kt.
Žemesnės tikslumo ir patikimumo klasės monitoringo metodus galima taikyti, kai yra deginamas biokuras
CO2 emisijos pramonės įrenginiuose
CO2 emisijos iš gamybos procesų yra apskaičiuojamos pagal tokia formulę:
CO2 emisijos = veiklos duomenys [t arba m3] x emisijos faktorius [t CO2 / t arba m3] x konversijos koeficientas 
Veiklos duomenys grindžiami sunaudotu medžiagos kiekiu, našumu arba gamybos išeiga ir išreiškiami t arba m³.
Į pradinėse medžiagose esančią anglį, kuri proceso metu nevirsta CO2, atsižvelgiama nustatant konversijos koeficientą.
Degimo procesai, vykstantys pramoniniuose įrenginiuose, stebimi ir pranešami tai pat kaip energijos gamybai skirtuose degimo įrenginiuose
Procesų metu vykstančios CO2 emisijos yra vertinamos, skaičiuojant kiek buvo sunaudota žaliavos arba kokia buvo gamybos išeiga.
Naudojami CO2 emisijų faktoriai, vertinant CO2 emisijas proceso metu skylant karbonatams į CO2. Vertinama pagal sunaudotų žaliavoje esančių karbonatų skaičių arba pagal gamybos proceso metu susidariusių oksidų kiekį:
Naudojamos medžiagos | Emisijų faktorius [tCO2/t] |
CaCO3 | 0,440 |
MgCO3 | 0,522 |
Na2CO3 | 0,415 |
Ba CO3 | 0,223 |
Išeiga | Emisijų faktorius [tCO2/t] |
Klinkeris | 0,525 |
CaO | 0,785 |
MgO | 1,092 |
Proceso metu CO2 emisijos susidaro cemento bei kalkių gamyboje, naftos produktų gamyboje, stiklo ir keramikos gamybos įmonėse.
