Europos Sąjungos šalių įsipareigojimai dėl atsinaujinančių energijos išteklių platesnio naudojimo
2007 m. kovo mėnesį susitikę Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė, kad iki 2020 metų Europos Sąjungos šalyse galutiniame energijos suvartojimo balanse atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų ne mažiau kaip 20 proc.
2008 metų sausio mėnesį buvo nutarta kiek kiekviena Europos Sąjungos šalis įsipareigoja padidinti AEI naudojimą iki 2020 m., indikaciniais metais buvo priimta laikyti 2005 metus. Žemiau esančiame grafike galime matyti 27 Europos Sąjungos šalių prisiimtus įsipareigojimus dėl AEI naudojimo.
Jau 2008 m. gruodžio mėn., Europos parlamentas, pritarė klimato kaitos teisės paketui, kurį sudaro penkios direktyvos. Klimato kaitos teisės paketui ne visos šalys vienodai pritarė ir norėjo prisiimti įsipareigojimus, tačiau pavyko susitarti dėl esminio dalyko - būtina mažinti/lėtinti klimato atšilimą ir visa tai turi būti reglamentuota.
1 pav. Šalių įsipareigojimai dėl AEI naudojimo
Sąlyginai didžiausius įsipareigojimus padidinti iš AEI pagamintos energijos dalį galutiniame energijos balanse prisiėmė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, o išreiškus įsipareigojimų dydį natūraliais energiniais vienetais, be abejo didžiausius įsipareigojimus prisiėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir kitos didesnės Europos Sąjungos valstybės.
Atsinaujinančios energijos direktyva, kaip ir kitos direktyvos, įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (planuojama 2009 m. gegužės mėnesį), o į Lietuvos Respublikos teisės aktus ji turi būti perkelta ne vėliau kaip per 18 mėn. Iki šios direktyvos patvirtinimo dėl AEI platesnio naudojimo buvo taikomi reikalavimai elektros energijai ir biokurui, o numatoma perkelti reikalavimus šilumos, šalčio gamybos ir kitiems pramonės sektoriams.
Europos Sąjungos šalys gali viena kitai padėti siekti užsibrėžtų tikslų perleisdama savo viršplaninę energijos iš AEI dalį kitai šaliai. Tam turi būti numatytos ir funkcionuoti tam tikros kvotų perleidimo schemos šalyje. Energijos, kuriai naudojami AEI perleidimas gali būti tiek fizinis (jeigu yra tam tikros techninės priemonės), tiek statistinis perleidimas. Kadangi ne visur yra galimybė perduoti energija fizinėmis jungtimis, Atsinaujinančios energijos direktyvoje kalbama apie statistinį energijos perdavimą - perkančioji šalis gali formaliai nusipirkti energijos (kilmės garantijas) iš kitos šalies pardavėjos už tam tikras sutartas sąlygas. Sutartos sąlygos gali būti įvairios, tačiau perkančioji šalis gali būti suinteresuota, kad perleisti pinigai būtų naudojami diegti projektus, kurie didintų energijos vartojimo efektyvumą arba diegtų technologijas, kurios leidžia plačiau naudoti AEI. Europos Sąjungos šalys tokius susitarimus gali vykdyti ir už Bendrijos ribų - ten kur technologijų diegimas yra efektyvesnis ir galima pasiekti numatytų įsipareigojimų vykdymą pigiau. Bendrojo įgyvendinimo (angl. Joint implementation) projektų vykdymo schema įgalina vykdyti AEI panaudojimą didinančius projektus ir taip prisidėti prie bendro bendrijos siekio padidinti AEI dalį savo energijos balanse.
Lietuvos įsipareigojimai
Lietuvoje yra suvartojama tik 0,4 proc. visos naudojamos energijos Europos Sąjungoje, todėl galima teigti, kad ir bendriems įsipareigojimams dėl AEI panaudojimo didinimo reiktų žymiai mažiau investicijų nei didžiausioms Europos Sąjungos valstybėms. Be visa ko Europos Sąjunga yra nusistačiusi tarpinius siekiamo bendro tikslo kontrolinius rodiklius, kurie Lietuvos atveju yra:
Iki 2012 m. - 16,6%
Iki 2014 m. - 17,4%
Iki 2016 m. - 18,6%
Iki 2018 m. - 20,2%
Nors per pastaruosius metus buvo įgyvendinta tikrai nemažai projektų, kurių pagalba buvo didinamas AEI panaudojimas, tačiau padidinti iš AEI pagamintos energijos santykio su galutiniu suvartotos energijos kiekiu Lietuvai nepavyko. 2000 metais prasidėjęs Lietuvos ekonomikos augimas, kartu didino ir galutinį energijos sunaudojimą. Vien per 2000-2005 metus galutinis energijos sunaudojimas vienam gyventojui padidėjo per 26 proc., tačiau jis vis dar kelis kartus mažesnis nei senųjų ES šalių-narių. AEI panaudojimas Lietuvoje auga lėčiau. Sekančiame grafike pavaizduota Lietuvos AEI galutiniame energijos balanse panaudojimo santykis išreikštas procentais. Kol kas nėra statistinių duomenų apie 2008 metais sunaudotos energiją ir AEI dalį joje.
2 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas Lietuvoje.
Atsinaujinančių energijos išteklių svarbą geriausiai apibūdina jų dalies galutinės energijos struktūroje dydis. Būtent šį rodiklį Europos Komisija dabartiniu metu laiko pagrindiniu nustatydama šalims narėms siektinus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tikslus. Visų pirma, šis rodiklis nustatomas atsinaujinančių energijos išteklių kiekį dalinant ne iš ūkio šakose sunaudotos galutinės
energijos, o iš galutiniam vartojimui tinkamos energijos. Prie galutinės energijos pridedami elektros ir šilumos nuostoliai bei elektros energijai ir šilumai gaminti sunaudotos energijos kiekis, t.y. elektrinių savosios reikmės. Be to, atsinaujinančių energijos išteklių kiekis nustatomas sumuojant: 1) tiesiogiai ūkio šakose sunaudotus biokuro, biodujų, saulės energijos ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių kiekius; 2) elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių; 3) šilumą, pagamintą katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse iš atsinaujinančių energijos išteklių; 4) transporto sektoriuje sunaudotą biodegalų kiekį. Taigi, prie tiesiogiai sunaudotų atsinaujinančių energijos išteklių pridedami ne visi elektros energijai ir šilumai sunaudoti atsinaujinantys energijos ištekliai, o iš jų pagamintos energijos kiekis. Dėl tokios skaičiavimo metodikos atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinio energijos vartojimo struktūroje sumažėja bent 10%. Antra vertus, nežiūrint diskutuotinų šio rodiklio nustatymo principų, jo kitimo tendencija atspindi realaus atsinaujinančių energijos išteklių indėlio į galutinės energijos balansą pokyčius.[] Pagal pateiktą grafiką matome, kad AEI panaudojimas šalies ūkyje palaipsniui didėjo, tačiau dėl sparčiau augančio galutinio energijos sunaudojimo visose ūkio šakose bei transporto srityje, sąlyginai AEI dalis balanse netgi mažėjo. Kol kas Lietuvos neturėtų labai guosti tokios tendencijos, tačiau bendros tolimesnės tendencijos turėtų ryškėti artimiausiu metu. Palaipsniui diegiamos efektyvumą didinančios priemonės, bei nauji AEI naudojantis energijos generavimo šaltiniai gali leisti Lietuvai pasiekti savo tikslų. Tačiau nepaisant visų numatomų įdiegti taupymo priemonių, planuojama, kad bendras energijos sunaudojimas šalyje nuo 2005 iki 2020 metų padidės nuo 4,9 mln. tne iki 7,0 mln. tne. Numatoma, kad didžiausias energijos didėjimo pokytis teks transportui bei pramonei (žr. žemiau esantį grafiką).
3 pav. Energijos sunaudojimas įvairiose Lietuvos vartotojų struktūrose 2005 ir 2020 metais
Tokiu būdu, siekiant numatytų įsipareigojimų AEI panaudojimas nuo 2005 iki 2020 metų šalyje turi padidėti nuo 0,73 iki 1,61 mln. tne arba daugiau negu dvigubai. Norint pasiekti šalies įsipareigojimo dėl AEI naudojimo Europos Sąjungos bendrijai numatoma ženkliai padidinti biodegalų naudojimą transporte bei medienos ar jos atliekas energijos gamybai. Kitų AEI dalis bendrame AEI balanse bus mažesnė, tačiau numatomi taip pat pokyčiai didėjimo linkme.
4 pav. AEI panaudojimo Lietuvoje planas iki 2025 m.
AEI panaudojimo skatinimas
AEI platesniam panaudojimui skatinti Lietuvoje yra numatyta keletas instrumentų:
- ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) schema;
- Mokestinė (fiskalinė) politika;
- Elektros, pagamintos naudojant AEI, supirkimas;
- Esami paramos fondai.
Europos Sąjungos prekybos taršos leidimais sistema, leido įmonėms, turinčioms atliekamą ATL kiekį jį parduoti kitoms ES įmonėms, kurioms jų trūksta. Dauguma Lietuvos įmonių pasinaudojo šia galimybe ir pardavė atliekamus ATL kitoms įmonėms, o gautas lėšas nukreipė savo ūkio modernizavimui ir naujų technologijų, kurios didina AEI panaudojimą energijos gamybai, diegimui.
Didėjant gamtinių dujų kainai, vis labiau apsimokėjo diegti naujas technologijas, kurios didino AEI panaudojimą šilumos ir elektros gamybai, o taip pat namų ūkiuose šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos palaipsniui buvo keičiamos mediena. Todėl galima teigti, kad susidariusi nepalanki situacija naftos ir gamtinių dujų rinkose, turėjo teigiamų padarinių AEI panaudojimo didinimui. Šiuo metu gamtinių dujų kaina palaipsniui mažėja, o naftos kaina jau kelintas mėnuo svyruoja 40-50 USD/barelį ribose ir tai yra mažesnė kaina nei per pastaruosius kelis metus. Tokiu būdu, naftos ir gamtinių dujų kuras gali būti vėl plačiau naudojamas ir to pagrindinė priežastis galėtų būti, AEI ir kito kuro kainų santykis, bei tai, kad pastarojo kuro panaudojimo technologijos yra mažiau komplikuotesnės bei yra geros galimybės automatizuoti degimo procesą. Sekančiame grafike pateikiamos 1996 - 2008 m. kuro kainų kitimo tendencijos, kuris buvo naudojamos šilumos gamybai. Iš pateikto grafiko galima išsiskaičiuoti, kad biokuro kaina per vertinamąjį laikotarpį augo kiek greičiau nei gamtinių dujų kaina ar mazuto, tačiau kainų skirtumo pakako plačiau diegti technologijas, kurios didino biokuro naudojimą šilumos gamybai ir daugelyje įmonių buvo atsisakyta deginti mazuto.
5 pav. Kuro kainų kitimo tendencijos Lietuvoje per 1996-2008 metus.
Naudojama šalies mokestinė (fiskalinė) politika, leidžia užtikrinti, kad iškastinis kuro naudojimas būtų apmokestinamas akcizais ir taip ribojamas jo vartojimas. Šiuo metu Lietuvoje taikomi šie akcizai:
Mazutas, orimulsija 52 Lt/t;
Bešvinis benzinas 1500 Lt/m3;
Gazolis (dyzelinas) šildymui 73 Lt/ m3;
Gazolis (dyzelinas) 1140 Lt/ m3;
Naftos dujos 1050 Lt/t;
Akmens anglis 13-26 Lt/t;
Koksas, lignitas 16-31 Lt/t;
Elektra (išskyrus "žalią" elektrą) 1,8-3,5 Lt/MWh;
Gamtinės dujos 0 Lt/ m3.
Kol kas Lietuvoje nėra taikomas akcizas gamtinėms dujoms. Vadovaujantis Europos Tarybos direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL, 2004 12 30, Nr.1) ir 2004 m. balandžio 30 d. direktyva 2004/74/EB iš dalies pakeičianti direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį, akcizas gamtinėms dujoms turi būti taikomas jau nuo 2010 sausio 1 d. Paminėtoje direktyvoje yra pateikti minimalūs akcizo mokesčiai, o kiekviena šalis turi nustatyti savo akcizo dydį, kuris negali būt mažesnis už minimalų. Padidėjęs akcizas gamtinėms dujoms, mažins jų konkurencingumą, lyginant su kitais energijos ištekliais ir galbūt padidins AEI konkurencingumą. Surinktos lėšos iš gamtinių dujų akcizo įvedimo, galėtų būti naudojamos AEI panaudojimo tolimesnei plėtrai ir tai neprieštarautų akcizo įvedimo idėjai - įvesti mokestį energijai, kuri daro neigiama poveikį aplinkai ir didina globalinį atšilimą. Tačiau kiekviena šalis gali nusistatyti ir kitus prioritetus, kur bus panaudojamos už akcizą surinktos lėšos.
Perkeliant 2001/77/EB direktyvos dėl Elektros gamybos iš AEI rėmimo nuostatas į Lietuvos Respublikos teisę, numatyta, kad elektros energija, pagaminta naudojant AEI turi būti skatinama ir iki 2020 metų superkama už aukštesnę nei rinkos kaina. Numatytos tokios elektros energijos supirkimo kainos:
Iš biomasę naudojančių elektrinių (biomasė ir biodujos sudaro ne mažiau, kaip 70 procentų kuro balanso) 30 ct/kWh (8,7 ct€/kWh).
Iš vėjo elektrinių 30 ct/kWh (8,7 ct€/kWh).
Iš mažų hidroelektrinių 26 ct/kWh (7,5 ct€/kWh).
Iš kitų AEI naudojančių elektrinių - atskiru VKEKK sprendimu.
Dėl taikomų aukštesnių elektros supirkimo kainų, investicijos į naujas elektrines, investuotojams tampa gana patrauklios, tačiau šių elektrinių statytojai turi įveikti eilę techninių bei administracinių barjerų ir gauti Ūkio ministerijos kvotas elektros supirkimui, kurios yra gana ribotos ir prastai atspindi teigiamą institucijos poziciją dėl AEI platesnio naudojimo. Šiuo metu peržiūrima elektros, pagamintos iš AEI skatinimo tvarka (2011-2020 metams) ir tikimasi, kad bus padidintos „žalios“ elektros energijos kvotos, tačiau gali būti peržiūrimas tarifas naujiems įrenginiams, nes didesnis superkamos "žalios" elektros energijos kiekis, gali didinti elektros energijos kainą galutiniams vartotojams. Siekiant užtikrinti kaip galima konkurencingą elektros energijos kainą galutiniams vartotojams ir didinti superkamos "žalios" elektros kiekius, greičiausiai reikės koreguoti superkamos elektros kainą, tačiau šią riziką kiekvienas investuotojas galės įsivertinti prieš pradedant vykdyti projektą, nes vėliau superkamos elektros kaina negalės būti keičiama. Prastesnė situacija gali būti investuotojams, kurie vykdys elektrinių statybas vėliau, tačiau galutinės taisyklės bus aiškios tik tada kai bus patvirtinta nauja elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, skatinimo tvarka.
Tik kryptinga energetikos politika, gali užtikrinti vienokią ar kitokią energetikos kryptį. Šiuo metu labiau linkstama prie to, kad Lietuva ateityje liktų „atomine“ valstybe ir būtų išsivaduojama nuo Rusijos energetinės priklausomybės tiesiant elektros tinklus į kaimynines Europos Sąjungos šalis (Švediją bei Lenkiją). Tokia pasirinkta energetikos politikos kryptis elektros gamybos sektoriuje, gali mažinti suteikiamų kvotų kiekį „žaliai“ elektros energijai, o ši sąlyga slopinti AEI panaudojimą elektros gamybai. Tačiau bendras Lietuvos siekis didinti AEI panaudojimą turi būti derinamas per visas ūkio šakas ir kaip jau buvo minėta anksčiau didžiausi postūmiai turėtų būti padaryti transporto srityje bei plačiau naudojami medienos ištekliai (diversifikuojant esamų katilinių kurą platesniam AEI naudojimui, kur tikslinga, CŠT sistemose įrengti kogeneracines elektrines).
Šiuo metu yra pasibaigęs Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3.3 prioriteto "Aplinka ir darnus vystimasis" priemonės VP3-3.4-ŪM-02-K Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai, paraiškų surinkimas. Pagal šią priemonę buvo iš viso surinktos 26 paraiškos, numatoma įdiegti naujų iki 100 MW galios įrenginių, kurie naudotų AEI. Deja, pareiškėjų lūkesčiai buvo kur kas didesni, nei jų projektams paremti buvo numatyta lėšų. Iš viso pagal šią priemonę numatyta skirti 127 Mln. Lt paramos, o pagal pateiktas paraiškas pareiškėjai prašo apie 227,5 Mln. Lt paramos. Net 15 projektų vykdytojai planuoja gavę paramą statyti naujas katilines arba efektyvias termofikacines elektrines, naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius ir (arba) prijungti prie aprūpinimo šiluma sistemų. 11 projektų investicijos būtų skiriamos esančių katilinių arba termofikacinių elektrinių, tiekiančių šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas, modernizavimui, keičiant naudojamą kurą į biomasę. Tačiau pagal patvirtintą visą paramos fondą, gali reikėti atsisakyti vykdyti maždaug pusės projektų.
Mažesniems projektams finansuoti, kuriais mažinama atmosferos tarša, dažniausiai pasirenkamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Numatyta maksimali paramos suma siekia 690 tūkst. Lt, o paramos intensyvumas iki 70 proc. Ši schema patraukli dėl to, kad finansuojami įvairesni projektai, nei taikant Europos Sąjungos struktūrinės paramos schemas, paprastesnė projekto administravimo tvarka.
Galimybė pagreitinti įsipareigojimų vykdymą
Žalioji investavimo schema (ŽIS)
Skirtingoms šalims skirtingai sekasi vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus. Antai 2005 metais šiltnamio dujų emisijos Ispanijoje buvo 53.3% didesnės, nei 1990 metais, Naujojoje Zelandijoje 24.7%, Portugalijoje 42.8%, Graikijoje 26.6%, Airijoje 26.3%, Australijoje 25.6%, Kanadoje 25.3%, Austrijoje 18%, Italijoje 12.1%, Japonijoje 6,6%.
Tuo tarpu Rytų Europos šalyse, kur ekonomika ir gamyba ženkliai smuko nuo 1990 metų, šiltnamio dujų emisijos taip pat ženkliai sumažėjo ir šios šalys neturi jokių problemų vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus. Pavyzdžiui Rusijoje 2005 metais šiltnamio dujų emisijos buvo 28,7 %, Lenkijoje 32%, Rumunijoje 45.6%, Lietuvoje 54.1%, Ukrainoje 54.7% mažesnės, nei 1990 metais.
Pačiame Kioto protokole yra numatyta, kad valstybės savo įsipareigojimus gali vykdyti ne tik investuodamos į savo ūkį, bet taip pat ir pirkdamos „leidimus teršti“ iš kitų valstybių. Tai vadinama prekyba nustatytais normos vienetais (NNV).
Nustatytoji norma - NN (Assigned amount) yra Nustatytosios normos vienetų - NNV (Assigned Amount Units) kiekis, nustatomas kiekvienai valstybei, ratifikavusiai Kioto protokolą ir priėmusiai tarptautinius šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimus. NN nustato kokį kiekį šiltnamio dujų (1 NNV = 1t CO2 ekvivalentų) šalis gali išmesti į atmosferą, per pirmąjį Kioto įsipareigojimų laikotarpį, t.y. 2008-2012 m.
Lietuvoje šiltnamio dujų emisijos baziniais metais (2005 metais fluorintom dujoms, 1990 metais - kitoms šiltnamio dujoms) siekė 48,103 milijonus tonų. Taigi, Lietuva yra įsipareigojusi 2008-2012 metais į atmosferą išmesti ne daugiau kaip 44,255 milijonus tonų šiltnamio dujų vidutiniškai per metus (arba 221.3 milijonus t šiltnamio dujų per visą 2008-2012 laikotarpį). Kitais žodžiais tariant, Lietuvos nustatyta norma NN siekia 221 275 934 nustatytos normos vienetų (NNV).
Prognozuojama, kad 2008-2009 metais šiltnamio dujų emisijos Lietuvoje sieks 26-27 milijonus t CO2 ekvivalento per metus, o 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos AE - apie 34-35 milijonus tonų. Iš viso apie 155 milijonus tonų per visą 2008-2012 metų laikotarpį.
Taigi, Lietuvos vyriausybė pakankamai drąsiai galėtų parduoti kitų šalių vyriausybėms apie 50 milijonų NNV ir vis tiek su atsarga vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus.
Iš viso prognozuojama, kad tokios šalys, kaip Japonija, Ispanija, Italija, Kanada ir kt. iki 2012 metų pirks apie 900 milijonų NNV, visų pirma iš Rytų Europos šalių. Numatoma NNV pasiūla galėtų būti iki 1,7 milijardo NNV, tačiau jau dabar aišku, kad dėl potencialių šalių pardavėjų nesugebėjimo greitai parengti sistemą, kaip gautas pajamas už NNV pardavimą panaudoti šiltnamio dujų emisijų mažinimui, taip pat inercijos rengiant susitarimus ir tam reikalingus teisės aktus, numatoma, kad NNV pasiūla rinkoje bus kur kas mažesnė.
Tarp aktyviausių NNV šiuo metu minimos tokios šalys, kaip Ukraina, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Čekija.
NNV kaina paprastai priklauso nuo konkretaus tarpvyriausybinio NNV pardavimo susitarimo ir to, kokia Žalioji investicijų schema (žr. toliau) yra sukurta valstybėje, parduodančioje NNV. Tačiau įvertinus bendras rinkos tendencijas galima įvertinti, kad, įgyvendinus Žaliąją investicijų schemą, Lietuva už parduotą NNV perteklių galėtų gauti nuo 1 iki 3 milijardų Lt papildomų pajamų, kurios galėtų būti panaudotos finansuoti šiltnamio dujų emisijas mažinančius projektus (pavyzdžiui - daugiabučių pastatų renovacijai, naujų AEI naudojančių įrenginių įdiegimui ir kt.). Paprastai NVV pirkėjai yra suinteresuoti, kad gauti vyriausybės pinigai būtų nukreipti CO2 ekvivalento mažinimui, todėl būtina parengti tam tikrą schemą.
Lietuva norėdami pradėti derybas su NVV perkančiomis šalių vyriausybėmis, turi turėti parengtą NVV pirkėjams patrauklią schemą, tačiau ją reiktų suspėti parengti dar iki 2010 metų. Kitu atveju Lietuvos galimybės parduoti NVV perteklių ženkliai mažėja arba nelieka visiškai jų. Jei visos ŽIS (Žaliosios investavimo schemos) kūrimo procedūros užtruks, Lietuva taps viena iš tokių šalių, kurios šia galimybe nepasinaudos. Lietuva, pavyzdžiui, lyginant su Rusija, turi nemažai galimybių visas ŽIS kūrimo procedūras įgyvendinti greitai ir laiku.
Tokiu būdu, būtina dabar pradėti konsultacijas dėl patrauklios ŽIS sistemos sukūrimo, jos perkėlimo į Lietuvos įstatyminę teisę, priežiūros ir projektų įgyvendinimo mechanizmo sukūrimo. Šie dideli iššūkiai Lietuvai turi būti įgyvendinti dar šiais metais.
Konkurencijos CŠT gamybos sektoriuje skatinimas
Pagal galiojantį šilumos ūkio įstatymą, naujiems šilumos generavimo įrenginiams patekti į esamas centralizuotos šilumos aprūpinimo rinkas yra pakankamai keblu, nes parduodamos šilumos kaina turėtų būti mažesnė nei ribiniai šilumos tiekėjo šilumos gamybos kaštai (kuro, elektros ir vandens sąnaudų dedamosios). 2007 metais kintamieji šilumos gamybos kaštai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje esančių šilumos tiekimo įmonių kaštų struktūroje sudarė 64,7 proc. nuo visų sąnaudų (tarp šių sąnaudų yra ir perkamos šilumos kaštai). Siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas naujiems ir esamiems šilumos gamintojams, reiktų atsižvelgti ir į pastoviąsias šilumos gamybos sąnaudas ir pirkti šilumą iš ten kur bendros šilumos gamybos sąnaudos yra mažesnės. Šios sąlygos turėtų galioti naujiems į šilumos gamybos rinką ateinantiems dalyviams, kurių generavimo įrenginiuose būtų naudojami tik atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI). Tokiu būdu esami šilumos tiekėjai (kurių dauguma Lietuvoje kartu ir gamintojai) turėtų optimizuoti savo šilumos gamybos padalinius, kad būtų kuo mažesni šilumos gamybos kaštai savuose generavimo įrenginiuose ir sugebėtų konkuruoti su naujais įrenginiais. Konkurencijos skatinimas CŠT gamybos sektoriuje leistų greičiau diversifikuoti kurą, naudojamą šilumos gamybai, užtikrintų natūralią konkurenciją ir sudarytų sąlygas šilumos gamybos kaštų mažėjimui.
Supaprastintos sąlygos naujiems nedidelės galios elektros generavimo įrenginiams prijungti prie tinklo
Pasigirsta kalbų viešoje erdvėje, kad Lietuvos energetikos sistema yra nepritaikyta į rinką "prisiimti" mažus elektros generavimo įrenginius (vėjo jėgaines, hidroelektrines, mažus kogeneracijos įrenginius). Energetikos ekspertų vertinimais vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos atleidžiamos į tinklą galia labai svyruoja ir tai gali išvesti stabiliai veikiančią energetikos sistemą iš pusiausvyros. Tačiau nepaisant šių kalbų, iki šiol nebuvo atlikta nei viena studija, kuri konkrečiai atsakytų visiems aiškų atsakymą apie tolimesnes mažų elektrinių, o ypač vėjo jėgainių prijungimo prie tinklo komplikuotumą ir jų veikimo įtaka bendram sistemos balansavimui. Ar iš tiesų Lietuva jau pasiekė saugią ribą iki kurios gali būti numatyta mažų elektrinių, tame tarpe ir vėjo elektrinių, plėtra?
Kaip pavyzdį, galima nagrinėti Danijos Karalystėje vykdytas elektros energetikos sistemos modernizaciją. Per pastaruosius 25 metus didelės galios kondensacinių elektrinių galia sumažėjo 74 proc. didelės galios kogeneracinių jėgainių galia padidėjo 2,2 proc. Kadangi per pastaruosius 25 metus didėjo elektros energijos sunaudojimas šalyje ir reikėjo diegti naujus generavimo įrenginius (bendra instaliuota elektros generavimo įrenginių galia padidėjo nuo 10774 MW (1994 metais) iki 12969 (2007 metais)), tai mažų elektrinių galia padidėjo per 100 proc., didžiausia dalis teko vėjo elektrinėms - beveik 500 proc. ir 100 proc. galios padidėjimas įmonėse, kurios gaminasi visą ar dalį elektros energijos patys.
Bendras instaliuotos disponuojamas elektros įrenginių galios balansas Danijoje ir Lietuvoje 2007 metais pateikiamas grafikuose (6 ir 7) ir 8 - situacija Lietuvoje, pastačius naują Ignalinos atominę elektrinę (Lietuvos disponuojama galia 500 MW), Elektrėnuose naujus 450 MW galios įrenginius bei 205 MW vėjo elektrines ir 122 MW kitos mažosios elektrinės (kas numatyta šiuo metu galiojančioje skatinimo tvarkoje). Iš pateiktų grafikų galima pastebėti, kad vėjo elektrinių instaliuotos galios santykis su visa disponuojama galia, Danijoje yra 5 kartus didesnis nei planuojama jų pastatyti Lietuvoje. Šalies elektros perdavimo sistemoje silpniausia grandis yra vakarų dalyje, tačiau numatomi perdavimo tinklo plėtros darbai (330 kV linijos tiesimas tarp Telšių ir Klaipėdos 330/110 kV transformatorių pastočių) leis sustiprinti energetikos sistemą, o tai galėtų sąlygoti ir geresnes sistemos galios balansavimo sąlygas.
Į klausimą ar galima prie Lietuvos energetikos sistemos jungti mažus elektros generavimo įrenginius, ypatingai vėjo jėgaines, turi atsakyti energetikos specialistai ir jeigu tam bus rastos techninės galimybės, Lietuvoje bus galima išvysti vis daugiau AEI naudojančių jėgainių.
6 pav. Disponuojamų elektros energijos gamybos įrenginių galios pasiskirstymas Danijoje
7 pav. Disponuojamų elektros energijos gamybos įrenginių galios pasiskirstymas Lietuvoje
8 pav. Disponuojamų elektros energijos gamybos įrenginių galios pasiskirstymas Lietuvoje įgyvendinus numatytus projektus
Informacijos šaltiniai
1.EU Renewable energy policy. EurActiv.;
2.Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planas 2010-2020 m. LITBIOMA, 2008 m.;
3.Nacionalinės energetikos strategijos projektas 2008.
4.Kuro kainų grafikas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.;
5.Žalioji investavimo schema - galimybė pritraukti 1-3 milijardų Lt į Lietuvą pastatų renovacijai ir kitiems taršą mažinantiems projektams įgyvendinti. Martynas Nagevičius.
