Įvadas

Vienas iš neigiamų vandens gavybos aspektų, yra išgaunamo vandens debito mažėjimas dėl gręžinio senėjimo. Toks našumo sumažėjimas atsiranda dėl įvairių biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių. Lietuvoje tokių gręžinių filtrai pakeičiami (jei tą leidžia padaryti gręžinio konstrukcija), arba dažniau iš vis uždaromi, o vietoj  jų gręžiami nauji. Abu šie būdai ne visada būna prasmingi ar ekonomiški.

Norint vėl padidinti gręžinio debitą,  taikomi įvairūs gręžinių valymo/regeneravimo metodai. Sėkmingą valymą nusako ne tik padidėjąs regeneruojamo gręžinio našumas, bet ir  laikotarpis, per kurį gręžinys išlieka našus. Regeneravimo priemonė laikoma tuo sėkmingesnė kuo ilgiau gręžinys išlieka našus. Geriausiu atveju, šis laikotarpis turi artėti  prie periodo trukusio nuo gręžinio įrengimo iki I-ojo regeneravimo  (t.y. iki to momento kai gręžinio našumas ėmė pirmą kartą akivaizdžiai mažėti). Deja, dauguma valymo metodų, šiuo atžvilgiu, nėra efektyvūs, kadangi jie pašalina tik gręžinio senėjimo simptomus, bet ne senėjimo priežastis. Dėl šios priežasties gręžinio našumo padidėjimas būna trumpalaikis.

Kita opi problema, susijusi su įprastais gręžinių valymo metodais, yra jų neigiama įtaka gręžinio ekosistemai dėl pakitusios pH vertės, oksidacijos potencialo ir kt. cheminių/fizikinių savybių. Tai ypač būdinga cheminiams gręžinių valymo metodams. Be to, taikant tokius metodus, reikalingos papildomos išlaidos už regeneravimo metu susidariusių pavojingų medžiagų šalinimą bei papildomų priemonių taikymą, norint kuo greičiau atstatyti iki generavimo buvusią padėtį (t.y. siekti, kad vanduo vėl atitiktų visus geriamojo vandens kokybės reikalavimus).

Norint išvengti minėtų problemų, pastaruoju metu pasaulyje taikomi alternatyvūs valymo būdai, kurie yra pranašesni tiek ekonominiu tiek aplinkosauginiu požiūriais. Viena iš tokių alternatyvų  yra geriamojo vandens gręžinių valymas ultragarsu.

Hidrologija ir gręžiniai

Geriamo vandens gręžiniai įrengiami vienam iš svarbiausių maisto produktų – vandeniui tiekti. Kadangi geriamo vandens kokybei keliami itin aukšti reikalavimai, gręžinio įrengimas atlieka svarbų vaidmenį norint išvengti požeminio vandens užteršimo nuo žemės paviršiaus ar iš kitų vandeningų horizontų. Be to, nuo gręžinio įrengimo priklauso gręžinio našumas bei ilgaamžiškumas.

Pav. 1: Gręžinio konstrukcijos pavyzdys(šaltinis: http://www.hidrogeol.lt/)

Ypač svarbu tinkamai įrengti gręžinius vandens tiekimui iš gilesnių vandeningų horizontų. Priešingu atveju galimas užteršto ar prastos kokybės požeminio vandens patekimas iš kitų vandeningų horizontų.

Dažniausiai geriamojo vandens gręžiniai įrengiami įleidžiant ištisinę filtrinę koloną, sudarytą iš apsauginio vamzdžio ir filtro,   į uolieną, bei užpildant erdvę tarp gręžinio sienelės ir filtro kolonos skalda ar frakcionuotu žvyru  (žr. Pav. 1).

Gręžinių filtrai

Priklausomai nuo filtro įrengimo kokybės galima išskirti du gręžinių tipus - tobulą gręžinį, kurio filtras įrengtas per visą vandeningo horizonto ilgį ir netobulą gręžinį, kurio filtras įrengtas tik tam tikroje vandeningo horizonto dalyje.

Ši klasifikacija svarbi vandens pritekėjimo į gręžinį savybėms ir tuo pačiu gręžinio hidraulinių bandymų rezultatų vertinimui.

 Norint išvengti pirmalaikio gręžinio filtro senėjimo, požeminis vanduo į gręžinį turi tekėti laminariai Kad filtro pasipriešinimas sumažėtų, filtro plyšių (skylių) plotas turi būti kuo panašesnis į vandeningo horizonto efektyvųjį poringumo koeficientą. Tai yra, filtro plyšių dydis priklauso nuo vandeningo horizonto granuliometrinės sudėties. Papildomai filtro vamzdis turi atlikti pačios vandeningos uolienos sulaikymo funkciją. Filtras su kiek įmanoma didesniais plyšiais ir grubesniu užpildu ne tik leidžia išvengti gręžinio užsikimšimo nusėdusiomis medžiagomis ar filtro inkrustacijos, bet taip pat turi teigiamą įtaką atliekant gręžinio regeneravimo darbus.

 Gręžinio užpildas

 Gręžinio užpildas yra svarbi gręžinio konstrukcijos sudedamoji dalis, skirta sutvirtinti gręžinio koloną bei apsaugoti nuo vandeningojo sluoksnio smulkios frakcijos patekimo į gręžinį. Užpildo dalelių dydis turi būti parenkamas taip, kad, viena vertus,  smėlio grūdeliai būtų sulaikomi, kita vertus - vykdant gręžinio praplovimą, išplautos smėlio dalelės galėtų laisvai pereiti per užpildo porų kanalus. Reikia stengtis parinkti kuo grubesnės frakcijos užpildą, kadangi tokiu būdu padidėja vandens pralaidumas.

Tekant vandeniui per filtro užpildą atsiranda horizontalios ir  vertikalios srovės. Kai užpildo storis nedidelis gali susidaryti vertikalios srovės, kurių greičiai būna 10 ir daugiau kartų didesni už horizontalų tekėjimą. Šios vertikalios srovės atsiranda dėl tokių priežasčių kaip:

• apsauginių kolonų nuo vandens pritekėjimo iš kitų vandeningų horizontų įrengimas;
• įrengiant filtro koloną vandeningame horizonte sudarytame iš  sluoksnių su skirtingais pralaidumo koeficientais;
• atsiradus didesniems infiltracijos iš kitų horizontų plotams;
• netobulo gręžinio įrengimas.

Dėl šių priežasčių krenta į gręžinį įtekančio vandens slėgis bei pagreitėja gręžinio senėjimo procesai, kurie aprašyti žemiau.

Gręžinių senėjimas

Bėgant laikui gręžinio filtrai užsikemša ir gręžinio debitas ima mažėti, t.y. vyksta gręžinio senėjimo procesas. Yra kelios pagrindinės gręžinių debito sumažėjimo priežastys:

• užnešimas smėliu;
• korozija: agresyvūs požeminiai vandenys, žemas redokso potencialas, t.t;
• užkalkėjimas: karbonatų iškritimas;
• geležies-mangano apnašų susidarymas ant filtro ir užpilde : FeII/MnII oksidacija ir virtimas FeIII/MnIV hidratais.

Iš rūpestingai įrengto ir praplauto gręžinio vanduo tiekiamas faktiškai be smėlio. Tuo tarpu smėlio išplovimo, dėl netinkamai įrengto gręžinio ar vykdant praplovimą, neįmanoma išvengti, tačiau tam tikrais atvejais, naudojant specialų vandens tiekimo režimą, galima sumažinti. Tą galima pasiekti sumažinant gręžinio pompos įjungimų ir išjungimų skaičių. Tokiu būdu vanduo tiekiamas mažesniu debitu nepertraukiamu režimu. Toks būdas gali būti taikomas tik tuo atveju jei yra pakankamo dydžio rezervuaras vandens saugojimui.

Smėlio patekimo į gręžinį sumažinimui, ypač kai yra didesnis skirtumas tarp požeminio vandens lygio ramybės būsenoje ir darbinio vandens lygio, gali būti taikomas reguliuojamas pumpavimas, kuris atliekamas stebint vandens skaitliuką ir reguliuojant atitinkamo stūmoklio ventilį.

Filtro kolonų korozijos, galima išvengti naudojant korozijai atsparias medžiagas ar naudojant antikorozines dangas.

Filtrų ir užpildo užkalkėjimas bei geležies/mangano apnašų susidarymas priklauso nuo vandens cheminės sudėties, vandeningo sluoksnio bei užpildo poringumo, jų filtracinių savybių, deguonies kiekio, bakterijų veiklos bei kitų faktorių.

a) Gręžinio sienelės stipriai apaugusios geležies-mangano hidroksidais. Filtro plyšiai pilnai užsikimšę (radialinis vaizdas)	b) Filtro plyšiai užsikimšę geležies-mangano hidroksidų apnašomis (radialinis vaizdas)
c) Stipriai apaugusi gręžinio filtro sienelė, filtro  plyšiai pilnai užsikimšę (aksialinis vaizdas)	d) Korozijos pažeistas gręžinio filtras (aksialinis vaizdas)

                  Pav.2(a-d): Įvairūs gręžinių senėjimo pavyzdžiai (šaltinis: BRM GmbH)

Gręžinių regeneravimas

Gręžinio valymo tikslas yra žymiai pagerinti pasenusio gręžinio našumą. Norint padidinti gręžinio našumą tiek, kad jis būtų kuo panašesnis į pirminį, būtina periodiškai atlikti gręžinio valymą. Kadangi pastaruoju metu dėl užstatymo ar taršos vis sudėtingiau rasti tinkamą vietą naujo gręžinio įrengimui, taip pat atsižvelgiant į naujų gręžinių įrengimo  kaštų didėjimą, gręžinių našumo išlaikymas periodiško regeneravimo dėka tampa vis aktualesnis.

Šiuo metu dažniausiai taikomi mechaniniai (kaip pvz. valymas šepečiais, atliekant šokinius sprogdinimus gręžinyje, ultragarsu), cheminiai (naudojant įvairių rūgščių tirpalus) ir kombinuoti (kombinuojant vieną ar kelis mechaninius ir cheminius metodus) gręžinių valymo metodai. Daugumos šių metodų trūkumai – didelis vandens sunaudojimas, aplinkai pavojingų medžiagų naudojimas, gręžinio konstrukcijos bei skaldos užpildo pažeidimai, ilgas laikotarpis, per kurį gręžinys negali būti  eksploatuojamas.

Ultragarso metodas yra viena iš gręžinių regeneravimo alternatyvų. Šis metodas paremtas tokiomis ultragarso fizikinėmis savybėmis, kaip kavitacija. Valymas taikant ultragarsą jau daugelį metų yra žinomas ir sėkmingai taikomas, kaip alternatyva cheminiams valymo metodams įvairiose pramonės srityse. Taikant ultragarso metodą gręžinių regeneravimui, iš pradžių šepečiais pašalinamos visos apnašos nuo apsauginio vamzdžio bei filtro kolonos, ultragarso daviklis ar jų grupė įleidžiami į  gręžinį ir laipsniškai ultragarsu veikiama visa filtro kolona (kiekvienas segmentas veikiamas apie 5 min.). Plačiau šis metodas aprašytas kituose skyriuose.

Ultragarsas ir jo savybės

Ultragarsu vadinamos 0,02–200 MHz dažnio mechaninės bangos. Jos skirstomos į žemo dažnio 20–80 kHz (skleidžia delfinai, šikšnosparniai; sukelia įvairūs dirbtiniai triukšmai) ir aukšto dažnio, kuriuos dažniausiai sukuria dirbtiniai šaltiniai (turintys elektrinių virpesių generatorių).

Ultragarsas medžiagoje sukelia/sužadina labai įvairius vyksmus:

• Mechaninius (sukelia medžiagų mikrostruktūros deformacijas, gali netgi suardyti medžiagą; sukelia kavitaciją, jonizaciją, disociaciją; ultragarsas smulkina įvairias terpes, tai naudojama gaminant vaistus, aerozolius, valant įvairius optinius instrumentus etc.);
• Fizikinius–cheminius (sukelia ląstelių ir tarpląstelinės terpės mikrovibracijas; ardo biomakromolekules; pažeidžia biologines membranas bei keičia jų laidumą; turi šiluminį poveikį; ardo ląsteles ir mikroorganizmus). Dėl šių savybių ultragarsas   taikomos medicininėje diagnostikoje, sensorikoje, nuotekų dumblo dezintegracijoje, vandens dezinfekcijoje.

Daugumoje techninių sprendimų naudojamos ultragarso bangos, kurių dažnis svyruoja nuo 20 kHz iki 4 MHz.

Kavitacija

Kavitacijos sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „cavus“, kuris reiškia „tuščias, tuščiaviduris“. Kavitacija nusako kavernų ar tiesiog burbulų susidarymą skysčiuose. Egzistuoja dvi galimybės kavernoms skysčiuose susidaryti:

• pridedant energijos (pvz. spinduliuojant skystį lazeriu);
• krentant slėgiui hidrodinaminiuose srautuose (pvz. aplink laivų sraigtus) ar garso bangose veikiant skystį ultragarsu.

Abiem atvejais skystyje susidaro tuštumos į kurias difunduoja skystyje ištirpusios dujos. Manoma, kad dėl slėgio kritimo skystyje atsiradusios kavernos greičiausiai susidaro aplink kavitacijos židinius – mažiausius dujų burbuliukus, kurie neištirpsta skystyje. Kavitacijos procesas ir jos fizikinės savybės plačiai aprašytos daugelio ultragarso fizikos tyrėjų, tokių kaip Šutilov, Suslick, Putermann, Kuttruff, todėl šiame straipsnyje yra tik trumpai aptariamos.

Po kavitacijos burbulų susidarymo, toliau krentant slėgiui skystyje, šie plečiasi. Tokiu būdu lakūs dariniai toliau skverbiasi į burbulo vidų. Vėl padidėjus slėgiui, dujų burbulas ima spaustis. Taip ultragarso lauke, dėl periodiškos žemo ir aukšto slėgio kaitos, gali nusistovėti stabili dujų burbulo osciliacija – periodiškas burbulo išsipūtimas ir susitraukimas.

Burbului susitraukiant slėgis  ir temperatūra  burbulo viduje gali tiek padidėti (slėgis iki kelių šimtų barų, temperatūra daugiau nei 1000 °K),  kad ten esančios dujos ima jonizuotis – pasireiškia taip vadinamas sonoluminescencinis efektas. Dėl šių priežasčių skystyje gali vykti įvairios sonocheminės reakcijos.

Su kavitacija susijęs ir kitas fenomenas – tai smūginių bangų emisija kavitacijos burbului ėmus trauktis (kolapsuoti) ties kieto kūno riba skystyje.  Šio kolapso metu burbulas iš pradžių vis daugiau susiploja, taip kad priešingoje kietam kūnui pusėje susidaro įdubimas (žr. Pav. 3). Į šį įdubimą plūsta skysčio sūkurys, kuris perskrodžia burbulą kiaurai, taip kad į kietą kūną nukreiptoje burbulo sienelėje susidaro spyglio formos iškilimas.

Pav. 3. Kavitacijos burbulas prieš kolapsą

Šių sūkurių greitis svyruoja nuo 50 iki 150 m/s. Jei burbulas kolapsuoja prie pat kieto kūno, skysčio sūkurys pataiko į kieto kūno paviršių ir pasiskirsto  juo radialiai. Tuo tarpu burbulas deformuojasi į žiedo formos torusą.  Dėl tokių struktūrų nestabilumo susidaro daugybė kolapso centrų, kurie tampa smūginių bangų išeities taškais. Su šiomis bangomis  siejami tokie ultragarso reiškiniai kaip medžiagos erozija ar biologinių membranų pažeidimas.

Kavitacijos burbulo dinamika ultragarso lauke turi panašumų su procesais vykstančiais valant purvą nuo paviršių aukšto slėgio srove. Ultragarso lauke tai vyksta mažų skysčio srovelių dėka, kolapsuojant kavitacijos kavernoms. Būtent šios srovelės patekusios ant kieto kūno nuplėšia ten esančius nešvarumus. 

Gręžinių valymas ultragarsu  

Lyginant su kitais cheminiais ir  mechaniniais metodais, gręžinių valymas ultragarsu turi nemažai privalumų ir kai kuriais atvejais yra viena svarbiausių alternatyvų:

• Ypač dažnai ultragarsas taikomas tose srityse, kuriose norima išvengti valomų objektų sunaikinimo ar pažeidimo naudojant chemines ar mechanines valymo priemones;
• Kitas valymo ultragarsu privalumas – greitas valymo laikas, lyginant su valymu cheminėmis medžiagomis arba rankiniu valymu ir tiesioginis poveikis. Ultragarso dezinfekcinės ir antibakterinės savybės teigiamai įtakoja geriamo vandens kokybę.

Dėl šių priežasčių ultragarso valymą galima taikyti įvairiose srityse – pradedant ypač jautrių optikos detalių ir medicinos instrumentų, baigiant geriamo vandens gręžinių valymu.

Kaip jau minėta, ultragarsas gali būti generuojamas pjezoelektrinio arba magnetostriktyvinio efektų pagalba. Abu šie efektai daugiau ar mažiau sėkmingai taikomi gręžinių regeneravimui. Įvairių šaltinių duomenimis, valant ultragarsiniu metodu  , gręžinių debitas gali būti padidintas nuo  0 iki 200% (žr. 1. Lenetlę).  

Žemiau  pateikti duomenys apie gręžinių regeneravimo ultragarsu atvejus:

Įmonė  / regeneravimo metai	Priešpaskutinis regeneravimas	Filtras (m nuo žemės paviršiaus)	Filtro medžiagia	Specifinio našumo padidėjimas (%)
Hydroisotop / 1996	1983	30 -52,5 92,5 – 122,5	nėra duomenų	100
BRM / 1996	1954	?	Cinkuotas plienas	116
Sonic Umwelttechnik /  1995	?	12 – 41	PVC	45 – 56
Sonic Umwelttechnik /  1995	?	37 - 136	OBO	212
Sonic Umwelttechnik / 1997	?	18 – 24 35 – 54	Plienas	200
ESWE / 1996	Nuolat nuo 1959	5,4 – 11,4	Cu	0

Kaip matyti 1.Lentelėje, tiek gręžinių techninės specifikacijos, tiek regeneravimo sėkmė svyruoja labai plačiame spektre. Nors iš pateiktų duomenų neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti priežasčių, kurios įtakoja sėkmingą gręžinio regeneravimą, vis tik galima išskirti tam tikras tendencijas, kaip pvz. gręžinio specifinio našumo padidėjimas priklausomai nuo gręžinio gylio. Savo ruožtu iš gręžinio gylio , ar filtro kolonos aukščio galima spręsti  koks hidrostatinis slėgis vyrauja viename ar kitame gręžinyje.   Ši priklausomybė buvo pastebėta ir 1999–2003 metais Vokietijoje vykusių eksperimentinių tyrimų metu. Šių tyrimų išvada – ultragarso poveikis priklauso nuo hidrostatinio slėgio (kuo aukštesnis slėgis, tuo ultragarso valomasis poveikis didesnis). Šie ir kiti veiksniai įtakojantys valymo ultragarsu procesus plačiau aprašyti kitame skyriuje.

Valymo efektyvumo priklausomybė nuo įvairių faktorių

Nuo 1997 metų Vokietijoje vykusių eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad ultragarsas prasiskverbia į gręžinio užpildą bei vandeningą uolieną žymiai giliau nei buvo manoma teoriškai. Šių tyrimų dėka buvo nustatyta, kad vienas svarbiausių faktorių, įtakojančių ne tik ultragarso prasiskverbimą į aplink filtro koloną esančią erdvę, bet ir valymo efektyvumą, yra hidrostatinis slėgis. Ultragarso valomosios savybės yra siejamos su ankščiau minėtais kavitacijos efektais. Atlikus pirmus eksperimentinius tyrimus ši sąsaja kėlė vis daugiau klausimų, dėl to, kad buvo nustatytas kavitacijos intensyvumo silpnėjimas už gręžinio filtro bei užpilde. Kavitacija yra įtakojama ne tik filtro medžiagos, bet ir vyraujančio slėgio skystyje. Kavernos skystyje susidaro peržengus taip vadinama kavitacijos ribą, kuri priklauso nuo slėgio,  ištirpusių dujų sudėties skystyje, kavitacijos židinių dydžio ir kitų faktorių. Didėjant aplinkiniam slėgiui, kavitacijos  burbulų skersmuo mažėja. Bandant praktiškai patikrinti hidrostatinio slėgio įtaką kavitacijai, tolesni gręžinių valymo ultragarsu tyrimai buvo atliekami aukštame slėgyje iki 20 barų ). Šių tyrimų metu gręžinio užpildo skalda buvo veikiama ultragarsu didinant slėgį gręžinio modelyje. Skaldelės apsinešusios geležies bei mangano hidroksidais valymas buvo tuo efektyvesnis, kuo didesniame slėgyje jis buvo veikiamas ultragarsu. Todėl greičiausiai, gilesniuose gręžiniuose, valomąjį procesą įtakoja ne tik kavitacija, bet ir kiti, dar nepakankamai gerai ištirti  reiškiniai kaip pvz. ultragarsinė likvifikacija (kietos organinės  medžiagos suskystėjimas veikiant ultragarsu)

Nors minėti eksperimentiniai tyrimai nesugebėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių ultragarso veikimas kinta aukštame slėgyje, vis tik jie daug prisidėjo prie ultragarso pasiskirstymo gręžinyje ir aplinkinėje erdvėje supratimo. Jų dėka buvo iš dalies paneigtos iki tol galiojusios teorinės nuostatos apie ultragarso plitimą gręžinyje ir už jo. Pavyzdžiui, tapo aišku, kad aukštesniame slėgyje skirtingos filtro medžiagos (PVC, plienas) bei iš dalies užpildo grubumas įtakoja ne tiek ultragarso intensyvumą už šių medžiagų, kiek bangų interferenciją ir pasiskirstymą už jos (t.y. formą). Kitaip tariant, ultragarsas perėjęs filtrą išlieka panašiai intensyvus tiek už plieninio, tiek už PVC filtro, tačiau garso bangos už filtro esančioje erdvėje (užpilde ir vandeningame horizonte) pasiskirsto ne vienodai. Tuo tarpu, sėkmingam gręžinio išvalymui, svarbi ne tiek ultragarso bangų pasiskirstymo forma, kiek ultragarso intensyvumas tam tikrame plote (ultragarso bangų maksima). Šiuo atžvilgiu, už skirtingų medžiagų filtrų susidarydavo vienodai intensyvios ultragarso bangų maksimos, tačiau šios būdavo nevienodai nutolusios nuo ultragarso šaltinio. Būtent šis atliktų tyrimų pažinimas, gali būti sėkmingai išnaudotas regeneruojant gręžinius – t.y. atitinkamai perkeliant ultragarso šaltinį nuo gręžinio sienelės gali būti valomi arčiau ar toliau nuo filtro kolonos nutolę užpildo bei vandeningo sluoksnio plotai. 

Gręžinių regeneravimas Lietuvoje 

Pastaruoju metu apie gręžinių regeneravimo būtinybę pradėta kalbėti ir Lietuvoje. Iki šiol Lietuvoje gręžinių regenravimas faktiškai nebuvo vykdomas dėl gana pigaus naujų gręžinių įrengimo bei mažėjančio vandens sunaudojimo. Brangstant paslaugoms imama ieškoti naujų galimybių ir alternatyvų. Tokia alternatyva galėtų tapti ir gręžinių valymas ultragarsu. Šis metodas jau eilę metų sėkmingai taikomas Vokietijoje. Toliau atliekami šios technologijos tyrimai bei tobulinimas. Apie ulrtragarso panaudojimo galimybes, šios technologijos privalumus ir trūkumus bei galimą bendradarbiavimą konsultuoja įmonės „Ekostrategija“ specialistai (Kreiptis į Nerijų Smolianskį el.paštu  ns@ekostrategija.lt arba telefonu  852745868).

Išvados

Periodiškas gręžinių valymas padeda išlaikyti gręžinio našumą ilgesnį laikotarpį. Kuo dažniau vykdomas gręžinio valymas, tuo ilgesnis gręžinio gyvavimo laikas. Atliekant periodišką valymą, yra stabdomas gręžinio senėjimo procesas.  Kad ir kokį valymo metodą pasirinktume, svarbu  tai daryti ne tada kai gręžinio debitas sumažėjęs faktiškai iki nulio, bet tada kai gręžinio našumas pradeda mažėti. Pasirenkant vienokį ar kitokį gręžinio regeneravimo metodą svarbu atsižvelgti į  tai, kad šis būtų veiksmingas, nepažeidžiantis gręžinio konstrukcijos, pigus ir tausojantis aplinką. Gręžinių regeneravimas ultragarsu gerai atitinka šias sąlygas.