Efektyvi renovacija – ne vien geresnė sienų varža

main-nuotrauka

Senus daugiabučius modernizuoti būtina. Ši tiesa, atrodo, nėra ginčijama. Bet kyla keli klausimai: ar tikrai visus daugiabučius racionalu renovuoti, ar renovuojant galima pasiekti gerų energijos naudojimo efektyvumo rodiklių, ar pastaraisiais metais atnaujinti pastatai gali būti tinkamas pavyzdys kitiems?

Keliasdešimt metų – be pokyčių

Neseniai vykusiame Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos inicijuotame seminare „Renovacija 2013 – misija (ne)įmanoma?“ dalyviams buvo parodyta iš paukščio skrydžio daryta vieno iš sostinės gyvenamųjų namų kvartalų nuotrauka. Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, rodydamas senų blokinių daugiabučių vaizdą klausė, ar kas gali pasakyti, kada maždaug daryta ši nuotrauka.

„Vieni sako, kad ši nuotrauka daryta prieš metus, kitiems atrodo, kad prieš dešimt ar penkiolika, o gal dar seniau. Tokie atsakymai liudija, kad senų daugiabučių padėtis jau ilgus metus nesikeičia. Taip, modernizacijos procesas stringa. Tad gal jis iš viso nereikalingas? Tam turbūt daugelis specialistų paprieštarautų: neatnaujinę senų pastatų turėsime nemažai problemų. O modernizacija, mano manymu, stringa dėl to, kad paprasčiausiai neįvertinta, ko siekiame atnaujindami daugiabučius“, – sakė J. Antanaitis.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis neslėpė, kad jo vadovaujama asociacija – turbūt vienintelė, kuri džiaugiasi, jog renovacija stringa ir nevyksta taip, kaip vyko iki šiol. „Problema yra tai, kad užsakovai nesupranta, ką nori pasiekti modernizuodami daugiabučius, jų kompetencija to neleidžia. O kai nežinai, ko nori, gauni tai, ką tuo metu pasiūlo rinka. Sprendimai tikrai gali būti ne patys geriausi, vėliau, žinoma, juos visi kritikuos. Bet tai jau bus rezultatas to, kas buvo užsakyta“, – kalbėjo A. Vaičiulis.

Jis dar kartą priminė, kad pirmiausia reikia apibrėžti projektavimo užduotį: kokius kriterijus atitinkantį pastato renovacijos projektą parengti, kokius sprendimus numatyti siekiant išvengti vadinamųjų šalčio tiltų, kaip turėtų būti atnaujinami balkonai ir pan. Investiciniame projekte turėtų atsispindėti, kokie parametrai bus gauti investavus vienokią sumą, kokie – kitokią.

Vėl priminė griovimą

Pagal atliktus skaičiavimus laikomasi nuostatos, kad miestas efektyvus tuomet, kai viename jo hektare gyvena vidutiniškai ne mažiau kaip 30 gyventojų. Tuomet apsimoka rajonus plėtoti, kurti socialinės bei inžinerinės infrastruktūros projektus ir juos įgyvendinti.

Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pateikė gyventojų išsidėstymą gyvenamuosiuose kvartaluose pagal amžių. Analizė parodė, kad jauni darbingo amžiaus žmonės daugiausia yra išsikraustę į priemiesčius. Arčiau centrinės miesto dalies didžioji dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, jie įsikūrę senuose daugiabučiuose. Naujai pastatytuose gyvenamuosiuose kvartaluose dominuoja jaunesnio amžiaus žmonės.

„Rajonus, kur yra senų daugiabučių, galima vadinti pensininkų kvartalais. Vertinant tai peršasi išvada, kad renovacijos procesas orientuotas į pensininkus. Ar bus efektyvi senų daugiabučių renovacija, jeigu laikui bėgant nebebus kam juose gyventi?“ – klausė M. Pakalnis.

Anot jo, sovietmečiu statytų kvartalų, kuriuose dabar stovi renovuotini namai, struktūra nėra saugi gyventi. Butų planavimas ir kokybė neatitinka dabarties reikalavimų. Kambariai – atskirti vieni nuo kitų, prasti santechnikos mazgai, mažos virtuvės. Šeimos nariai kartais net nepabendrauja tarpusavyje. Toks būstas nėra patrauklus jauniems žmonėms“, – konstatavo architektas.

Kalbėdamas apie renovaciją M. Pakalnis pabrėžė, kad ne tik reikia žiūrėti, kaip atnaujinti sienas ar stogą ir pagerinti šiluminę varžą. Anot jo, būtina įvertinti ir gyvenimo kokybę, galvoti, kaip jaunus žmones pritraukti į miestą. Pavyzdžiu gali būti gyvenamieji kvartalai Vokietijos miestuose, kur tarp senų daugiabučių buvo suformuota sklypų ir ten leista statyti individualiuosius namus. Toks žingsnis buvo teisingas – apmirę kvartalai tarsi atgimė iš naujo.

O pas mus pasiūlyta renovaciją pradėti nuo pačios prasčiausios būklės daugiabučių. M. Pakalnio nuomone, tikrai neefektyvu investuoti į bendrabutinio tipo daugiabutį sostinės Šnipiškių rajone ar Savanorių prospekte – į namus, kurie beveik neturi ateities perspektyvų. Ką daryti su tokiu būstu? Griauti. O tada efektyviai išnaudoti laisvą sklypą.

„Renovacija gali būti efektyvi tuose šalies rajonuose, kurie yra labiau nutolę nuo sostinės ar kitų didmiesčių. Ten demografinė padėtis tokia, kad šimtui senelių tenka penkiasdešimt vaikaičių. Akivaizdu, naujo būsto čia greitai nebus statoma, tad atnaujinti senus galbūt verta. O ten, kur gyventojų nemažėja ir naujas būstas turi paklausą, reikia gerai pasvarstyti, ar efektyvu renovuoti. Man tai tolygu mėginimui naujam gyvenimui prikelti seną sovietinį automobilį sumontuojant vieną kitą vakarietišką detalę“, – sakė M. Pakalnis.

Kada atsiperka investicija?

Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidento prof. Česlovo Ignatavičiaus teigimu, didžiausia blogybė renovacijos procese – užsakovai ir rangovai mažai bendrauja su projektuotojais arba to visiškai nedaro. Dėl to ne visi sprendimai būna efektyvūs.

Lietuvos projektavimo inžinierių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius pastebėjo, kad požiūris į renovaciją turi būti kompleksiškas. Tik tuomet bus pasiektas efektyvumas. O jo siekiant būtina nepamiršti kai kurių inžinerinių sprendimų: šilumos punktų atnaujinimo, ventiliacijos, langų su vėdinimo funkcija. Nepriėmus tam tikrų sprendimų ir neatlikus būtinų darbų, vėliau tikėtis gero rezultato beprasmiška.

Europos audito rūmai vertino ekonominį investicijų į energijos efektyvumą renovuojant visuomeninius pastatus Lietuvoje veiksmingumą. Vertinimo rezultatas – investicijos neefektyvios, jų atsipirkimo laikas gali siekti 50 metų, o kraštutiniais atvejais – net 150.

Taip yra dėl to, kad pasirenkami pernelyg brangūs, ekonomiškai ne visuomet naudingi sprendimai.

Č. Ignatavičiaus teigimu, renovuojant senus daugiabučius šilumos sutaupymas didėja, vadinasi, gerėja ir atliktų darbų kokybė. O kalbant apie investicijų atsiperkamumą, jos yra kur kas veiksmingesnės – atsiperka per 4–6 metus. Panaudojus brangesnes sistemas atsipirkimo laikas pailgėja, tačiau neviršija dešimties metų.