DAUGIABUČIŲ ATNAUJINIMAS. AR PLANAI VIRS DARBAIS?

Europos šiaurės ir vidurio juostos valstybėse namus šaltuoju metų laikotarpiu reikia šildyti. Lietuvoje namų šildymas trunka daugiau kaip 200 parų. Šiam tikslui Lietuva neturi pakankamai energetinių išteklių. Todėl kurą reikia importuoti, tampant priklausomiems nuo kuro tiekėjų, diktuojančių nepalankias kuro kainas. Dauguma namų pastatyti tarybiniu laikotarpiu, jiems šildyti reikalingi dideli kuro kiekiai. Daugiabučiai namai yra šildomi centralizuotai. Nuo 1945 iki 1994 m. visi gyvenamieji namai buvo projektuojami ir statomi pagal buvusios TSRS normas – SNirT II-A.7-62 – sienų šilumos perdavimo koeficientas buvo 1,2W/Km2, sutapdintų stogų – apie 0,8W/Km2, – langų 2,5W/Km2. Nuo 1918 iki 1945 m. statyti namai sudaro 15 proc. visų daugiaaukščių namų fondo, tai pilnavidurių keraminių plytų ir medinių rąstų namai. Priklausomai nuo atitvarų, vienodo tipo namų (vienodo aukštingumo, to paties gyvenamojo ploto, stogo tipo) šiluminių savybių šilumos sąnaudos šildymui skiriasi. Nuo 1945 metų namų sienos buvo keraminių ir silikatinių plytų, akyto betono, keramzitbetonio, medinių rąstų ir kt. Stogo izoliacijai buvo naudojamas akmens anglies šlakas, akyto betono plokštės ir kt. Iki 1994 m. pastatytų namų mūrinės konstrukcijos sudarė 42 proc., stambiaplokštės betoninės – 27 proc., medinės – 27 procentus. Langai suporinti.

Šilumos sąnaudos namų šildymui priklauso nuo medžiagų šiluminių savybių, pavyzdžiui, 5 aukštų daugiabučių (jie sudaro 70 proc. viso daugiabučių fondo) bazinės mėnesinės šilumos sąnaudos yra nuo 31 kWh/m2 iki 47 kWh/mgyvenamojo ploto, skirtumas 41 procentas. Norint sumažinti namų šildymo išlaidas reikia:

– mažinti centralizuoto šilumos tiekimo savikainą,

– ženkliai sumažinti šilumos poreikį namų šildymui.

Europos direktyva 2012/27/EU įpareigoja visas ES valstybes iki 2020 metų energetines sąnaudas pastatams sumažinti 20 procentų. Pateikiame namų atnaujinimo apimtis ir kitus duomenis iš žurnalo „Veidas“ (2013, nr. 15, 16–19 p.). Lietuvoje metinės namų savininkų išlaidos šildymui sudaro iki 15 proc. visų šeimos išlaidų, Šiaurės Europos šalyse – apie 7 procentus. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra per 37 tūkst. daugiabučių namų, iš jų apie 35 tūkst. pastatyti iki 1993 metų. 2005–2012 m. buvo atnaujinti 481 daugiabučiai. Pagal JESSICA finansinį modelį atnaujinta 11 namų. Vidutinis energinis atnaujinimo efektyvumas – apie 67 procentus. 2010–2012 m. programoje apsisprendė dalyvauti 523 daugiabučių gyventojai. JESSICA fonde sukaupta 514 mln. Lt. Šiam namų atnaujinimui iki šiol galutinai nepasiruošta – tik iš dalies išspręsti projektų rengimo, statybos kokybės kontrolės, reikalavimus atitinkančių statybos įmonių, kiti klausimai.

Namų atnaujinimo eigai paspartinti reikia:

1)      panaikinti gyventojams kompensacijas už šildymą,

2)      sukurti namų atnaujinimo kaupimo fondą,

3)      pateikti gyventojams priimtiną finansavimo modelį. Iš JESSICA fondo lėšų skiriant vienam namui po 1 mln. Lt, optimistiniu atveju galima atnaujinti 1,5 proc. esamų daugiabučių namų; taip galėtų būti atnaujinti parodomieji namai.

Daugiabučių namų gyventojai nenoriai imasi atnaujinti savo butus. Iki šiol visos vyriausybės tik deklaravo namų atnaujinimą, o realių veiksmų nesiimdavo. Tokio didelio masto darbais turi rūpintis Vyriausybė. Daugiabučių atnaujinimui reikia 10–15 mlrd. Lt.

Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2012 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ nustato, kad po 2014 m. sausio 1 d. pradėtų statyti pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Namų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti ne didesnės kaip:

–       stogams – 0,16 W/m².K (15–20 cm šilumą izoliuojančios medžiagos storis, kai šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/m.K);

–       su gruntu besiribojančioms atnaujinamų namų atitvaroms – 0,25 W/m².K;

–       sienoms – 0,20 W/m².K (15 cm storio šilumos izoliacinės medžiagos);

–       langams – 1,6 W/m².K;

–       norminės oro apykaitos vertės, kai slėgio skirtumas yra 50 Pa, – 1,5(1/h),

–       C klasės namų energijos vartojimo efektyvumo rodikliai C1 – nuo 1 iki 1,5, C2 – mažiau nei 0,99.

Atnaujinant daugiabučius namus labai svarbu pertvarkyti šildymo bei vandentiekio sistemas. Čia investicijos būtų nedidelės, palyginti su pastato konstrukciniais darbais, o šiluminės energijos sutaupymai ženklūs. Subalansavus vienvamzdę šildymo sistemą, sutaupoma apie 10 proc. šilumos, o pertvarkius į dvivamzdę sistemą ir naudojant apskaitą – dar 10 procentų. Vėdinimas turi atitikti higienos normų reikalavimus.

Pagal „Uponor“ (tarptautinė firma, turinti atstovybę Lietuvoje, pagrindinė būstinė – Suomijoje) duomenis, namų šildymo sistemos atnaujinimas ženkliai sumažina namo šilumos sąnaudas. Labai svarbu, kad būtų individuali šilumos suvartojimo apskaita. Buto savininkas turi turėti galimybę reguliuoti šilumos suvartojimą bute bei atsiskaityti už ją pagal ant radiatorių sumontuotų šilumos daviklių duomenis. Tai numatoma ir ES normose. Šiam tikslui įgyvendinti reikia vienvamzdę šildymo sistemą pakeisti į dvivamzdę.

Taigi, šalia pastatų atitvarų atnaujinimo, tikslinga atnaujinti ir jų šildymo sistemas. Atnaujinę tik pastatų atitvaras, gausime dalinį efektą, o po kurio laiko šildymo sistemą vis tiek reikės atnaujinti.

Ko reikia, kad butų savininkai norėtų ir galėtų atnaujinti savo butus

Iki šiol naudojami namų atnaujinimo modeliai buvo nepopuliarūs, ir gyventojai nenorėjo turėti įsipareigojimų bankams (paskolų). Jokia reklama ir agitacija čia nebuvo veiksmingos. Reklama turi būti pagrįsta realiais duomenimis, aiški ir suprantama.

Reikia sukurti optimalų daugiabučių pastatų modernizavimo modelį, kuris būtų pagrįstas sėkmingu (ir teisingu) finansavimu. Tokį finansavimo modelį galėtų naudoti savivaldybės įsteigtos organizacijos arba privačios statybų bendrovės (pvz., savivaldybė ir jos administracinis padalinys, firmos, agentūros), kurios investuotų į daugiabučių pastatų atnaujinimą. Todėl siūlome galimą sprendimą bei skatinamąsias priemones, įtraukiant Vyriausybę, būsto savininkus ir investuotojus.

Pasiūlytas naujas atnaujinamų daugiabučių namų šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo modelis (metodika), pagrįstas dienolaipsniais ir sutaupytos šilumos kiekiu. Šis modelis yra suprantamas buto savininkui, priimtinas bankui, teikiančiam statybos organizacijai paskolą. Čia bankas turės garantiją, kad buto savininkas po namo atnaujinimo už šildymą mokės beveik tiek, kaip ir neatnaujinus namo. Daugiabučio namo atnaujinimu būtų suinteresuotos tris šalys, jų indėlis ir įsipareigojimai pateikti 1 lentelėje.