Darnumo aspektai gaminant ir vartojant biokurą

Esamos padėties, suteikiant paramą projektų įgyvendinimui iš ES fondų lėšų, vertinimas

Atlikus bioenergetikos projektų, gavusių ES paramą praėjusiu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, apžvalgą ir vertinimą, buvo prieita prie išvados, kad juos vykdant nebuvo skirta pakankamai dėmesio darnumo principų ir kriterijų taikymui. Lietuva, kuri ateinančiu finansavimo laikotarpiu ketina gerokai padidinti biokuro vartojimą, ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, turi nedelsiant tuo susirūpinti.

Biokuras yra svarbi vietinio kuro rūšis daugelyje Baltijos jūros regionų. Bioenergijos gamyba ir naudojimas teikia daug aplinkosauginių ir socialinių-ekonominių pranašumų, kuriuos lemia galimybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, gerinti energijos tiekimo saugumą ir užsienio prekybos balansą, spręsti verslo ir darbo problemas visoje biokuro gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinėje, plėtoti ekonominę ir socialinę regionų plėtrą, ypač kaimo vietovių, išspręsti svarbius atliekų šalinimo, gamtinių ir kitų išteklių racionalaus naudojimo uždavinius.

Tačiau biokuro gamybos, transportavimo ir konversijos į energiją procesai gali turėti neigiamą poveikį ir ženkliai sumažinti arba apskritai pašalinti išvardytus pranašumus. Sparčiai didėjanti biomasės iš miškininkystės ir žemės ūkio paklausa bioenergetikai gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį dirvožemio derlingumui, jo humusui, vandens kokybei regioniniu arba vietiniu mastu, gamtos buveinėms ir ekosistemoms. Intensyvus energetinių augalų auginimas taip pat gali sukelti biologinės įvairovės mažėjimą ir netgi padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, jei įvertintume padidėjusią trąšų naudojimo, transportavimo ir kitų veiksnių įtaką. Taigi, vertinant visą gyvavimo ciklą, biokuro naudojimas ne visada yra neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų atžvilgiu.

Šiuos neigiamus bioenergetikos padarinius aplinkai iš dalies siekiama sušvelninti įgyvendinant atitinkamų ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus, kuriant miško sertifikavimo sistemas. Tačiau šių priemonių dėl reglamentavimo trūkumų ir nepakankamo esamų reikalavimų vykdymo neužtenka, jos nepašalina visų nepageidaujamos ir nedarnios plėtros padarinių.

Visais atvejais labai svarbu turėti omenyje, kad biomasės ištekliai yra riboti, bioenergijos gamyba ir jos vartojimas savaime nėra darnumo rodikliai. Todėl skatinant darnią bioenergijos gamybą ir naudojimą būtinas integruotas, tarpsektorinis ir daugiafunkcinis požiūris. Sisteminis požiūris įvairiuose sektoriuose ir integruotas biomasės, vandens, atliekų, trąšų, biodujų jėgainių substrato arba liekanų ir energijos srautų optimizavimas palengvina darnios bioenergetikos sistemų kūrimą.

Darnios plėtros požiūriu perspektyviausia naudoti vietines biomasės atliekas iš miškininkystės ir žemės ūkio, gamybos likučius ir šalutinius produktus iš susijusių pramonės šakų mažos ir vidutinės galios jėgainėse. Šildymo sistemų, naudojančių biokurą, efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su darniu ir racionaliu biomasės išteklių naudojimu. Daugiausia biokuro sudeginama namų ūkių bei MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės) – mažuose ir vidutiniuose šildymo įrenginiuose. Tačiau didžioji dalis šiuo metu eksploatuojamos biokuro įrangos yra pasenusi, neefektyvi ir pasižymi didele tarša. Tokią įrangą pakeisti į efektyvesnę yra labai svarbu.

Bioenergetikos projektų analizė parodė, kad kaimo vietovėse socialiniai ir ekonominiai darnios plėtros principai taikomi nepakankama apimtimi. Nepaisant ES struktūrinių fondų paramos, kai kuriuose regionuose auga socialinė atskirtis ir emigracija iš kaimo vietovių. Naujų darbo vietų kūrimas, nurodomas įgyvendinamuose projektuose, yra daugiau deklaruojamojo pobūdžio. Dabartinė situacija gali būti iš esmės pagerinta, jei ES programavimo dokumentuose bei nacionalinėse veiksmų programose būtų numatyta privaloma stebėsena dėl konkrečių socialinių ir ekonominių aspektų kriterijų ir rodiklių darniai plėtrai.

Projekto vykdymo metu parengti bioenergetikos darnumo principai ir kriterijai bei jų taikymą apibūdinantys rodikliai pateikti toliau lentelėje.

Rekomendacijos tematiniam tikslui „Aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas

Apibendrindami aukščiau pateiktą informaciją siūlome rengiant naujas veiksmų programas ir bioenergetikos projektus, finansuojamus ES struktūrinių fondų lėšomis, plačiau taikyti darnaus bioenergijos gamybos ir vartojimo principus ir kriterijus.

Rekomenduojame bioenergetikos srityje pirmenybę teikti veiksmams, kurie skatina:

  • darnų biomasės naudojimą iš miškininkystės ir žemės ūkio, įskaitant kirtimo atliekas, javų šiaudus, mėšlą, kraštovaizdžio tvarkymo atliekas ir t. t., kurie nesukelia grėsmės dirvožemio derlingumui ir kokybei;
  • naudoti biokurą šilumos ir bendrai šilumos bei elektros (ir, jei įmanoma, šalčio) gamybai, skirti daugiausiai dėmesio efektyviam vietinio biokuro panaudojimui decentralizuotose bioenergetikos sistemose kaimo vietovėse (mažų gyvenviečių mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose ir t. t.);

·         keisti mažo efektyvumo biokuro deginimo įrenginius (ypač namų ūkiuose) į šiuolaikiškus, kuriems būdingas aukštas efektyvumas ir maža tarša;

·         efektyviai išteklius naudojančias bioenergetikos sistemas: daugiafunkcines (energetiniams ir neenergetiniams tikslams), kaskadines (dažniausiai tai pramonės sistemos, kuriose žaliava efektyviai apdorojama, perdirbama, pagaminamas produktas ir galiausiai suvartojamos bei sutvarkomos atliekos), simbiozės tipo (kai atliekos iš pramonės naudojamos kaip biomasė energetikai) ir kitas integruotas sistemas (integracija ir protingas biokuro derinimas su kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais, pvz., saulės);

·         inovatyvius biomasės perdirbimo ir bioenergijos gamybos metodus, naudojant dujinimo, pirolizės ir kt. procesus;

  • remti „bioenergetikos kaimus“, naudojančius biomasės žaliavą kogeneracijos procesuose kartu su efektyviais perteklinės šilumos panaudojimo sprendimais;

·         mokslinius tyrimus bioenergetikos srityje bei mokslinių tyrimų įstaigų, valstybinių institucijų ir privačių įmonių informacijos mainus nacionaliniu ir vietos lygiu, siekiant tobulinti energijos gamybos iš biokuro procesus;

  • įtraukti suinteresuotus vietos subjektus (gyventojus; socialines, mokslo, verslo ir politikos bendruomenes) į planavimo procesus, siekiant didinti socialinį bioenergetikos projektų pripažinimą ir skatinti suinteresuotus vietos subjektus kurti ir investuoti į bioenergetikos projektus.